Turbūt daugelis atsimenat 1997 m. Holivudo komediją „Melagi, melagi“ su super komiku Jim Carrey pagrindiniame vaidmenyje. Istorija pasakojo apie advokatą, kuris stebuklingu būdu buvo priverstas sakyti tik tiesą ir nieko daugiau.
Pasaulyje įsivyraujant masiniam nusivylimui žiniasklaidos priemonėmis JAV kabelinė televizija HBO siūlo istoriją apie TV žinių pranešėją, streso ir painiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių dėka nusprendusį sakyti savo laidose tik tiesą ir dar kiek galima aštresne jos forma. Serialas „The Newsroom“ greičiausiai patiks ne kiekvienam. Jo žiūrovas turėtų nors kažkiek domėtis pasauline politika bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bent retkarčiais žiūrėti CNN, BBC, ar Euronews kanalus. Naujienos ir pats siužetas rodomas retrospektyviai, t.y. nors serialo išleidimo data 2012 m. istorija pradeda rutuliotis 2010 –tais. Jūs galite kiek užvėlintai sekti „Arbatėlės vakarėlio“ judėjimo augimą, revoliucijas Artimuosiuose Rytuose ar stebėti amerikiečių reakcijas į Osamos Bin Ladeno žūtį. Kartu su naujienomis dėmesys sutelktas ir į „žinių kambario“ komandos asmeninius gyvenimus, jų motyvaciją dirbti. Čia išlenda tam tikri ne itin dideli scenarijaus, ar parinktų aktorių trūkumai. Lyginant su aštriomis, istorijos eigą keičiančiomis naujienomis žinių tarnybos komanda atrodo kiek blankiai. Visas kolektyvas toks geriečių, niekada po pamokų nepaliktų gimnazistų klubas. Tai šiek tiek erzina žinant, kad realybėje geri politiniai žurnalistai – pakankamai egocentriškos, nuolat šlovės ir sensacijų ieškančios asmenybės. Taigi stebint šį kassavaitinį šou dėmesį labiau kausto realūs, tikrame gyvenime atsitikę įvykiai, nei kiek blankoka jas pateikiančios įstaigos virtuvė.
Dabar norėčiau tarti atskirą žodį apie aktorius. Panašu, kad sapnų kalvės žvaigždės ima suprasti, kad vaidinti didelio biudžeto televizijų projektuose tampa ne tik, kad ne gėdinga, bet visiškai priešingai – respektabilu ir pelninga. Tai turi savų pliusų ir minusų. Centrinė serialo figūra Jeff Daniels, žinomas iš tokių filmų kaip „Greitis“, „Bukas ir dar bukesnis“, „Kalmaras ir banginis“, pakankamai gerai susitvarko su jam patikėta užduotimi. Nors kartais vis tik norėtųsi, kad jo kuriamas personažas turėtų ryškiau išreikštą tamsiąją pusę, paslaptį, darančią jį nenuspėjamu. Bet tarkim, kad su juo viskas gerai. O štai „Rožinės panteros“ žvaigždė Emily Mortimer, ar „Lūšnynų milijonierius“ Dev Patel visiškai nežiba. Net slapčia norisi, kad į televizijos stotį seriale įsiveržtų kokie radikalūs ekstremistai ir tuodu nukautų, sukurdami darbo vietas naujiems herojams. Gal kiek per niūriai aš čia, apie visa tai. Serialas nėra prastas. Jį bus puiku žiūrėti žvarbiais rudens vakarais įsisupus į antklodę su puodeliu karštos arbatos prie lūpų. Taigi įvertinimas:
Originalumas: serialų apie televizijos kūrimą buvo ne vienas. Kad ir „Studio 60 on the Sunset Strip“ su Matthew Perry. Nepaisant to ar tai „Daktaras Hausas“ ar laida apie žinių tarnybos darbą, mums atveriama tam tikros profesijos virtuvė ir jos paslaptys, o tai veik visuomet įdomu. Be to, labai pritempus „The Newsroom“ galima vadinti istoriniu serialu, ar bent jau toks jis atrodys po kelių dešimtmečių. 3
Siužetas: tai ką kuria realus gyvenimas seriale atvaizduota puikiai, tačiau atrodo, kad scenarijų labiau rašė politikos apžvalgininkai, nei žmogiškųjų aistrų konstruktoriai. 3
Atmosfera: vėlgi teks pasikartoti – JAV politinis gyvenimas atvaizduotas nepriekaištingai, tiesa demokratų rėmėjų akimis. Respublikonai čia tiesiog maišomi su žemėmis. Atgaline data tai ir nesunku daryti. Profesinėje srityje daugiau vystoma „meilė – seilė“ linija. Gal būti, kad serialo kūrėjai neturėjo patirties dirbant realioje žinių pranešėjų komandoje. 2
Pasitenkinimas reginiu: nepaisant visų čia išvardintų trūkumų serialą smagu žiūrėti, tuo labiau, kad parodytos tik aštuonios jo serijos, tad kūrėjai dar turi galimybę pasitempti. 3
Galutinis įvertinimas:
