Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad laikinojo bankų solidarumo mokesčio nepalaiko, nes juo Vyriausybė rodo vengimą šnekėtis su verslu. Pasak jo, rengdami projektą valdantieji net nebandė tartis su bankais dėl alternatyvų.
„Šio sprendimo nereikia palaikyti vien dėl paties principo. Nes dabartinė valdžia vengia bet kokiu atveju šnekėtis su verslu. Ir ne tik bankų atveju, čia ir visos verslo bendruomenės atžvilgiu. Verslo bendruomenė ateina kalbėtis su šešėline Vyriausybe, nors mes nieko pakeisti negalime, nes kitur jų neišklauso“, – trečiadienį „Žinių radijui” teigė R. Karbauskis.
„Lietuvoje bankai taiko tikrai aukštas palūkanas, tikrai įkainiai yra dideli, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Čia buvo galima ieškoti kompromiso ir sutarti dėl to, kas iš tikrųjų būtų naudinga Lietuvai. Bet to bandymo nebuvo, vietoje šnekėjimo su bankais valdžia nuėjo į sprendimą, kad bus įvestas mokestis ir paimti pinigai”, – tikino jis.
Taip pat, pasak LVŽS pirmininko, už prarastus bankų pelnus turės sumokėti Lietuvos visuomenė. Jo teigimu, bankai yra pasiruošę kompensuoti netektis per tolimesnį palūkanų kėlimą.
„Viskas, ką valstybė paims iš bankų, bus perkelta ant Lietuvos gyventojų ir verslo per didesnes palūkanas. (…) Tai yra akivaizdu, nes nėra jokių saugiklių, kad taip neatsitiks. Ir bankai sako labai atvirai ir labai aiškiai – jeigu jiems uždės papildomus mokesčius, jie pasiims per aplinkui. Kaip girdžiu, tas yra atvirai sakoma, kai yra šnekama apie įmonių kreditavimą”, – aiškino jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus pateiktas Finansų ministerijos siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
