Užsitęsus karantinui, mūsų vaikams tikrai nepasisekė. Jie patyrė socialinę atskirtį, buvo atskirti nuo mokyklos ir nuo realybės. O tėvai tikrai stengėsi (švelniai tariant) neatsilikti. Taigi kaip tėvai gali panaudoti šį laiką namuose, kad ir koks jis būtų, išmokyti savo vaikus svarbių gyvenimo įgūdžių ir sustiprinti jų emocinį intelektą?
Daugelis mano, kad žmonės iš prigimties yra savanaudiški, tačiau naujausi psichologiniai tyrimai rodo, kad tai nebūtinai tiesa.
Mičigano universiteto tyrėjas Felix Warneken 17 metų praleido tirdamas mažamečius vaikus ir sužinojo, kad jie nuo mažens elgiasi altruistiškai.
„Mes nustatėme, kad vaikai turi spontanišką biologiškai pagrįstą polinkį rūpintis kitais“, – teigia mokslininkas. „Jie padeda nuo mažens ir tai daro spontaniškai, neprašomi ir nestebimi tėvų. Tai verčia mus tikėti, kad žmogaus prigimtis nėra grynai savanaudiška, tačiau turime tam tikrų altruistinių polinkių, kuriuos galima iššiugdyti.“
Vis dėlto, suaugusieji vaidina pagrindinį vaidmenį vaikams augant ir mokantis išlaikyti pusiausvyrą tarp altruizmo ir asmeninių interesų. Taigi kaip tėvai ir globėjai gali palaikyti šias natūralias tendencijas ir auginti altruistiškus vaikus? Perskaitykite 12 patarimų, kuriuos siūlo ekspertai.
Kalbėkite apie jausmus.
„Altruizmas“, apibrėžtas kaip rūpestis ir atsidavimas kitiems, prasideda nuo „empatijos“ arba sugebėjimo suprasti kito jausmus“, – pasakoja Aila Malik, „gerumo aktyvistė“.
Norėdami padėti vaikams ugdyti empatiją, tėvai turi pabrėžti emocinį intelektą. Išmokyti vaikus atpažinti savo jausmus ir juos apdoroti. Sukurti erdvę kiekvienam šeimos nariui, kad jaustųsi patogiai, išreikšdami ir aptardami jausmus kasdieniame gyvenime. Jau nuo ankstyvo amžiaus keipkite dėmesį į emocinį intelektą taip pat kaip į IQ.
„Aprašykite „svarbius jausmus“, kad jie atsimintų, koks jausmas būti pervargusiu ir patirti stresą“, – patarė Malik. „Kalbėjimas apie jausmus kartais gali padėti jiems atpažinti išgyvenimus kituose žmonėse.“
Dalinkitės skirtingomis perspektyvomis.
Kai vaikai išsiugdo emocinį intelektą, jie išmokta pabūti kito kailyje ir supranta kitas patirtis bei perspektyvas. Tėvai gali skatinti šį įgūdį per prasmingus pokalbius.
„Bet kuriame amžiuje pokalbis apie realų socialinį konfliktą yra vienas iš geriausių būdų išmokyti empatijos ir nesavanaudiškumo“, – aiškino klinikinė psichologė ir autorė Jenny Yip. Jei padėsite vaikui išspręsti konfliktą, jis galės pamatyti daugiau nei vieną istorijos pusę. Jei jūsų vaikas pamatė, kaip klasės draugas buvo erzinamas, padėkite vaikui suprasti, kaip jautėsi tas draugas“.
Ji pridūrė: „Klauskite savo vaiko: kaip tu jaustumeis, jei būtum kito žmogaus vietoje? Kai dirbu su savo vaikais, visada klausiu: „Ką gali padaryti, kad brolis pasijustų geriau?“
Atsižvelkite į vaiko amžių.
Pritaikykite kiekvieną pokalbį vaiko subrendimo lygiui, per daug nesijaudinkite, jei vaikai iš karto nenori leisti kitiems žaisti su savo žaislais.
„Ikimokyklinio amžiaus ir darželius lankantiems vaikams individualumo supratimas dar tik vystosi, o pagrindinis dėmesys galėtų būti sutelktas į dalijimąsi ir sąžiningumą“, – teigė neuropsichologė ir autorė Amy Serin. „Pokalbiai apie kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, maisto dalijimąsi prie pietų stalo, gali turėti didelės naudos kitų žmonių poreikių ir norų supratimui.“
Rodykite tai, ką norite matyti.
Tai, ką tėvai daro, dažnai yra svarbiau nei tai, ką sako. Štai kodėl svarbu pažvelgti į save, įvertinti savo altruizmo jausmą ir pasižadėti rodyti šias savybes savo vaikams.
„Nesavanaudiškumas reiškia, kad mažiau jaudinatės dėl aplinkinių nuomonės ir labiau nerimaujate dėl kitų gerovės“, – sakė Yip. „Jūs turite rodyti sugebėjimą mąstyti ne tik apie save, bet ir apie kitų gerovę.“
Naudokite knygas vaikams.
Knygos vaikams yra puikus būdas skatinti empatiją ir altruizmą. Vaikai gali susitapatinti su personažų istorijomis, papildyti savo gyvenimo patirtį ir stebėti empatijos (ar jos nebuvimo) apraiškas.
„Matydama, kai mano vaikai išgyvena tam tikrą konfliktą, ieškau knygų, kurios padėtų jiems dar geriau suprasti situaciją, – sakė Yip.
„Baigę skaityti knygą ar žiūrėti laidą, kalbėkitės apie tai su vaikais“, – sakė ji. „Kol neužduoti klausimų, negali žinoti, kiek vaikas supranta – taigi, klauskite!“
Pabrėžkite dėkingumą.
Dėkingumo lavinimas turi begalinę emocinę naudą. Be to, tai empatijos ir altruizmo vystymo pagrindas. Kai vaikai įvertina ir jaučiasi dėkingi už viską, ką turi, jie palaiko tuos, kuriems mažiau pasisekė.
„Pavyzdžiui, dienoraštis „Dalykai, už kuriuos esu dėkingas“ – pasiūlė Malik. „Pradėkite nuo šeimos padėkos sienos ar indo. Ten pridėkite raštelių ir paveikslėlių, kurie vaizduoja dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Taip pat, vakarienės metu pasidalinkite padėka“.
Ji patarė tėvams išreikšti dėkingumą savo vaikams, ant pagalvių ar priešpiečių paliekant užrašą, pabrėžiantį elgesį, už kurį jie dėkoja.
Parodykite gyvenimo įvairovę.
„Parodykite vaikams žmones ir vietas, kurios skiriasi nuo jų kasdieninės aplinkos“, – patarė Malik. „Eikite į žygį, grožėkitės naujais kraštovaizdžiais, pasivaikščiokite po įvairias apylinkes. Galite apsilankyti naujuose parkuose, paragauti naujo maisto ir klausytis įvairių žanrų muzikos. Sužinokite apie kitas tradicijas klausydamiesi žmonių pasakojimų, dalyvaudami festivaliuose, skaitydami daugiakultūrines knygas ir žiūrėdami dokumentinius filmus. “
Kai supažindinsite vaikus su pasaulio įvairovę, tęskite šią patirtį aptardami tai, ko jie išmoko ir kaip jautėsi. Padėkite jiems patogiai žengti už komforto zonos ribų ir suprasti savo vietą dideliame, daugialypiame pasaulyje.
Ugdykite problemų sprendimo įgūdžius.
„Kai padedate vaikui ugdyti empatiją, padedate įgyti problemų sprendimo įgūdžių“, – sakė Yip. „Mokyti vaikus, kaip paeiliui duoti ir gauti, kaip būti atidiems ir rūpintis kitų jausmais yra susiję su empatija“.
Yip rekomenduoja užduoti vaikams klausimus, padėti jiems įvairiose situacijose o ne perimti viską į savo rankas. Tai moko protą pamatyti dalykus iš skirtingų perspektyvų ir suteikia jiems geros praktikos.
„Leiskite vaikams pralaimėti“, – sakė ji. „Neišaiškinkite visko iš karto. Jei tai darysite, vaikas visada tikėsis, kad kiti žmonės jiems tarnaus, o tai savanaudiška. Nesėkmė leidžia vaikams išmokti vertinti sėkmę. “
Apdovanokite altruistišką elgesį.
Tėvai dažnai giria savo vaikus už gerus testo rezultatus ar įvertinimus. Jie gali girti ir empatijos ar altruizmo apraiškas, kad dar labiau tai skatintų.
„Apdovanodami, tėvai nuo ankstyvo amžiaus gali pabrėžti, kad dalijimasis yra teigiamas elgesys. Tačiau sunku, jei vaikas iš tikrųjų nori visko tik sau“, – sakė Serin. „Ikimokyklinio amžiaus vaikams galima pabrėžti, kad leidimas draugui pasisupti sūpynėse yra puiku. Svarbu, kad vaikas pastebėtų, koks laimingas jo draugas atrodo besisupdamas“.
Kitu atveju, tėvai gali padėti vaikams atpažinti savo klaidas ir suprasti veiksmų pasekmes.
„Klauskite klausimų“, – pasiūlė Malik. „Kaip, tavo nuomone, jautėsi Milda, kai neleidai jai pasisupti? Kaip jaustumei, jei neleistų tau? Kaip gali padėti Mildai pasijusti geriau?“
Savanoriaukite su šeima.
Geras būdas pritaikyti altruizmo pamokas yra įsitraukti į savanorišką darbą su šeimą.
„Tai gali būti veiklos, kurios užmezga gilesnius pokalbius apie privilegijas ir tai, kaip padėti žmonėms ir visuomenei, jei turi pakankamai laiko, energijos ar išteklių, kurie galėtų būti naudingi kitiems“, – paminėjo Serin. „Savanorystė vaikams yra puikus būdas atrasti tai, kas jiems patinka. Tačiau surasti altruistiškas veiklas, kuriomis vaikai norėtų užsiimti, gali prireikti laiko ir planavimo, bet ilgainiui tai tikrai verta“.
Įsitraukite juos į labdaringus projektus.
Tėvai gali įtraukti savo vaikus į pokalbius apie tai, kokius geranoriškus tikslus nori palaikyti su šeima. O vaikai gali skleisti informaciją ir kaupti lėšas organizacijoms, kurios jiems rūpi. Jie gali nupiešti piešinius ar ženklus, kad padėkotų pagalbininkams bendruomenėse. Pavyzdžiui, pašto darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams ir maisto produktų tiekėjams.
„Vyresniems vaikams, gaunantiems pašalpas ar darbą, tėvai gali leisti atidėti tam tikrą procentą to, kiek jie uždirba labdarai“, – teigė Serin. „Tinkamos labdaros ieškojimas gali būti smagi patirtis, padedanti vaikams geriau suvokti savo norus. Kai žinau geranoriškus tikslus, kurie rūpi mano vaikams, galiu surasti ir kitų įdomių veiklų. Kai aptariame, kuo vaikas nori būti užaugęs, kokias problemas spręsti, šios temos pasikartoja ir yra diskusijų sąrašo viršuje. “
Pripažinkite pusiausvyrą.
Serin pabrėžė, kad yra grynas savanaudiškumas ir grynas nesavanaudiškumas.
„Tėvai neturėtų reikalauti, kad jų vaikai atsisakytų visko dėl kitų. Tai gali sukelti priklausomybę nuo kitų žmonių, savų poreikių neigimą ir per didelį atsidavimą kitiems“, – sakė ji.
„Kitaip tariant, sveikos pusiausvyros pavyzdys yra leidimas visiems pakankamai laiko praleisti sūpynėse“, – pridūrė ji. „Vaikams bręstant, turi būti išlaikyta pusiausvyra patenkinti savo poreikius ir būti maloniems bei dosniems kitų atžvilgiu.“
