Kiekvienas herojus turi sau skirtą piktadarį. Tikras antiherojus pasižymi ne tik savo blogumu, bet dažnai ir tiesioginiu ryšiu su pagrindiniu veikėju. Na, o kartais piktadarys yra tiesiog savarankiška jėga, einanti savo keliu ir netikėtai susidurianti su pasirodžiusiu herojumi.
Žanrai, turintys aiškiausią herojų ir piktadarių dinamiką yra veiksmo, superherojų ir nusikaltimų kupinos istorijos. Nėra jokio Betmeno be Džokerio, taip kaip ir nėra jokio detektyvo be nusikaltėlio. Taigi, pamatysite, jog yra įvairių rūšių piktadarių kurių daugelis randasi labai skirtingų filmų žanruose.
Šiame sąraše pabrėžiamas piktadarių sumanumas: kinematografiniai konfliktai tampa ypatingi kai veikėjas yra ne tik blogas, bet ir pristato galingus ar net genialaus asmens bruožus. Taigi, tai nėra atsitiktinumas, kad daugelis šio sąrašo vardų yra gerai žinomi personažai.
Turime įspėti, jog norint geriausiai paaiškinti piktadarių motyvus ir jų istorijas, turėsime pateikti šiokių tokių spoiler’ių.
10. Anton’as Chigurh’as (Šioje šalyje nėra vietos senukams)
Prieš pasirodant „Tamsos riteriui“, daugelis ikoniškiausiu piktadariu XXI a. kine laikė Anton’ą Chigurh’ą, kurį įkūnijo Javier Bardem.
Nedidelio Teksaso miestelio gyventojas, Vietnamo karo veteranas, netikėtai tragiškai pasibaigusioje narkotikų perdavimo scenoje randa lagaminėlį su dviem milijonais dolerių. Svajodamas apie geresnį gyvenimą, vyras nusprendžia pinigus pasilikti sau, nežinodamas, kad šis sprendimas privers jį sprukti ir kovoti už savo gyvybę. Ant kulnų vyriškiui mina ne tik miestelio šerifas, bet ir psichopatas samdomas žudikas, kurio užduotis – atgauti pinigus.
Piktadarys iš karto tapo įsimintinu dėl jo beveik komiškos šukuosenos ir siaubingų veiksmų. Chigurh’as yra hitmanas apie kurį žinoma mažai. Neabejotina yra tik tai, jog jį apima absoliutus šaltumas žudant su neįprastu savo ginklu.
Nesulaikomo blogio sąvoka yra randama daugelyje romanų parašytų Cormac’o McCarthy, „ Šioje šalyje nėra vietos senukams“ autoriaus, o Chigurh’as – to pavyzdys. Atlikdamas misijas jis niekur nestoja, bet pasirodo kaip negailestingas ir prie daug ko prisitaikantis nusikaltėlis.
9. Vincentas (Nakties įkaitas)
„Nakties įkaitas“ (2004 m.) buvo vienas pirmųjų Michael Mann’o filmų, kuriame jis eksperimentavo su skaitmeninėmis kameromis, ir kuris tapo vis labiau siejamas su legendinio režisieriaus kinematografija.
Be šio techninio ypatumo, filmas pastebimas ir dėl savo įtempto siužeto, ir dėl dviejų pagrindinių veikėjų: Jamie Foxx’o (baikštaus taksi vairuotojo) ir Tomo Cruise’o (negailestingo blogiuko Vincento). Abu veikėjai susitinka lemtingą naktį, kai Vincentui prireikia taksi vairuotojo galinčio jį apvežti aplink Los Andželo miestą.
Vincentas yra vaizduojamas kaip nepriekaištingų metodų žmogus. Jo būdas yra puikiai organizuotas ir jis yra pasirengęs reaguoti į bet kokią iškilusią situaciją. Apie jo asmeninį gyvenimą neatskleidžiama daug detalių, bet jis aiškiai yra savo srities profesionalas.
Ironiška, kad Vincento mirtis kyla dėl įkaitu paimto taksi vairuotojo, kuris vos per kelias valandas praleistas kartu, įsisavino puslapį ar du iš piktadario filosofijos „vadovėlio”.
8. Howardas Payne’as (Greitis)
Howardą Payne’ą įkūnijęs aktorius Denisas Hoperis savo personažą apibūdina kaip „ekscentrišką“ ir sudėtingą asmenybę. Anksčiau dirbęs išminuotojų būrio pareigūnu, jis žengia nusikalstamumo link. Howardas puikiai naudojasi turimomis žiniomis, jog galėtų tapti turtingas ir parodyti savo tikrąją, negailestingą pusę.
Payne’as negailestingai žudo tuos, kas stoja skersai kelio. Na, o jo neapykanta Jack’ui Traven’ui (Keanu Reeves) pakursto tai, kad jis sugriovė vieną iš jo genialių planų – puikiai suregstą planą su užminuotais liftais.
Piktadario nusikalstamų veiklų sudėtingumas įrodo, kad už savo didelės nepagarbos žmogaus gyvybei, slepiasi tikro genijaus pėdsakai.
Na, o jo paskutiniai žodžiai „Aš esu protingesni už tave“ puikiai nupiešia personažą, nors ir nesustabdo jo neišvengiamos mirties.
7. Džonas Krameris (Pjūklas)
Siaubo mo vertę dažniausniai nulemia jo piktadario ar žudiko kokybė. Kartais jie yra negailestingos žudymo mašinos (Maiklas Majersas iš „Helovino“), o kitu metu jie yra viską apskaičiuojantys monstrai, slepiantys begalę triukų skirtų kankinti ir bauginti aukas.
Nėra jokio kito naujausioje kino istorijoje žinomo žudiko, kuris atitiktų paskutinįjį tipą geriau nei šis serijinis žudikas, kurį puikiai įkūnijo aktorius Tobinas Bellas. Jo pagrindinis bruožas yra sumanumas, kurį jis įmantriai panaudoja savo kankinimo mašinoms. Na, o jos yra skirtos aukoms, kurios neišvengiamai susiduria su sunkiais išbandymais, o galų gale nesėkmingai įveikę sukrečiančias užduotis lieka nubausti mirtimi.
Personažas buvo akivaizdus auksinio siaubo filmo šaltinis nuo pat pradžių, o tai pateisina begalę šios franšizės sukurtų tęsinių.
6. Lee Woo-jin (Senis)
2003-aisiais pasirodęs Pietų Korėjos mistinis trileris „Senis“ – keršto istorija, pasakojanti apie žmogų, siekiantį rasti žmones, laikiusius jį nelaisvėje 15 metų. Oh Dae-Su – niekuo neišsiskiriantis vidutinio amžiaus vyras. Vieną dieną jis pabunda užrakintas mažame kambarėlyje, nesuvokdamas nei buvimo jame priežasties, nei kas galėjo jį ten uždaryti. Nežinioje Oh Dae-Su praleidžia 15 metų, o kompaniją jam palaiko tik kambaryje esantis televizorius, informuojantis vyrą apie anapus sienų vykstančius įvykius. Per tiek metų Oh Dae-Su širdyje auga neapykanta ir jis prisiekia kada nors atkeršyti savo skriaudikams. Staiga vyras paleidžiamas laisvėn taip pat netikėtai, kaip buvo pagrobtas. Pasitelkęs į pagalbą per nelaisvėje praleistus metus išlavintus kovos menų įgūdžius, Oh Dae-Su leidžiasi ieškoti savo pagrobėjų ir išsiaiškinti netikėto laisvės atėmimo priežasčių.
Netikėtai tampa išlaisvintas jis pradeda kovoti ir tyrinėti, o tam tikru filmo momentu pasirodo suėmęs viską į savo rankas, kadangi jis sužino priežastį dėl kurios paslaptingas Lee Woo-jin jį įkalinęs. Na, o juostos finalas atskleidžia, jog jis buvo manipuliuojamas nuo tos akimirkos kai išėjo iš savo kalėjimo kameros.
Dėl piktadario sukurto plano detalių, jis yra vertas aukštos šio sąrašo pozicijos.
Vietoje to, kad skubėtų keršto link, Lee Woo-jin kantriai savyje augina neapykantą ir susidėlioja išsamų planą, kuris sugeba ne tik nubausti Oh Dae-su, bet ir įvykdyti neįsivaizduojamą siaubą susietą su pradine priežastimi, dėl ko jiedu ir susitikę.
5. Hanibalas Lekteris (Avinėlių tylėjimas)
Techniškai, piktadario titulą galima užginčyti kaip netinkamą Hanibalo Lekterio charakteriui, kurį įamžino Holivudo aktorius Antonis Hopkinsas.
Jis tikrai yra blogis, kas yra būdinga piktadariui, o jo ketinimai retai suteikia naudos kitiems žmonėms. Bet piktadarys taip pat turėtų būti pagrindinio herojaus priešas (agentė Starling, aktorė J. Foster). Tačiau, Hanibalas Lekteris „Avinėlių tylėjime“ nėra agentės tikrasis priešas, priešingai serijiniam žudikui Bafalo Bilui.
Visgi, tai nekeičia fakto, jog Hanibalas tapo labiausiai įsimintina filmo dalimi, apimančia kitus du tęsinius su Hopkinsu (kur jis ir vėl yra blogas veikėjas, bet ne pagrindinis piktadarys).
Kalbant apie šį sąrašą, jo sumanumas niekada nekelia abejonių, o jo racionali prigimtis yra lydima didelės kultūros ir žinių gausa kuri tik papildo jo charakterio sudėtingumą. Žudikas – taip, bet elegantiškas ir labai protingas.
4. Hansas Landa (Negarbingi šunsnukiai)
Kartais vaidmuo yra toks didelis, kad jis iš karto pakelia aktorių į aukštumas ir suteikia leidimą žengti į A sąrašus. Taip atsitiko Kristofui Waltz’ui. Hansas Landa yra humoristinis, bauginantis, nežmoniškas, simpatiškas ir daugelis kitų dalykų tuo pačiu metu.
Istorijoje pateikiami Antrojo pasaulinio karo metai ir siužetas šokinėja tarp tris atskiras tautybes atspindinčių grupių – amerikiečių, vokiečių ir žydų/prancūzų. „Negarbinguose šunsnukiuose“ papasakojo itin asmeniškas istorijas. Siužeto centre atsiduria žydaitė Šošana (M. Laurent), po to, kai Prancūzijos provincijoje žydus medžiojantis vokiečių pulkininkas Hansas Landa (C. Waltz) nužudo visą jos šeimą, pabėgusi į Paryžių ir pasikeitusi savo vardą. Pridėjus faktą, kad šis piktadarys laisvai kalba įvairiomis kalbomis, galima tik įsivaizduoti kaip buvo išskirtinai sudėtinga rasti aktorių tinkamą šiam vaidmeniui. Net pats režisierius Tarantino buvo pasirengęs atsisakyti projekto, nebent galėtų surasti tobulą žmogų galintį įkūnyti Hansą.
Waltz’as sukūrė tikrai įsimintiną nusikaltėlio portretą, kuris ir šiandien geba stebinti žiūrovą. Landa yra profesionalas, kuris visapusiškai suprantąs situacijas į kurias papuola, ypač lyginant su kitais naciais, kurie yra panardinti į savo beprasmišką rasizmą ir patriotizmą. Jo pagrindinis bruožas – sąmoningumas. Būtent tai jį ir padaro pavojingą tiek, kiek jis yra protingas.
3. Džokeris (Tamsos riteris)
Britų režisierius, scenaristas ir prodiuseris Christopheris Nolanas, savo neprilygstamu Tamsos riteriu, superherojų pasaulyje užkėlė labai aukštą kartelę. Viskas, ką mes turime žinoti apie Betmeną, yra būtent šiame tamsiame ir labai realistiškame trileryje. Kritikų ir žiūrovų tarpe šis filmas laikomas geriausiu DC komiksų ekranizacijų istorijoje. Nors niekas geriau už aktorių Christian Bale nesuvaidintų Betmeno, šiame filme visą dėmesį prikausto Heath Ledger ir jo įkūnijamas maniakas, chaoso veidas Džokeris. Režisierius visiškai pakeičia nusistovėjusią nuomonę apie paprastus vagis ir nusikaltėlius paversdamas Džokerį neeiliniu personažu – jis netrokšta svetimo turto ar pinigų, vienintelis jo siekis yra sukelti aplink save chaosą ir sunaikinti Betmeną, kaip žmogų ir asmenybę.
Ikoniškas 21-ojo amžiaus filmų piktadarys – Džokeris (tikrasis vardas niekada neatskleidžiamas), pateikiamas kaip chaoso dievas. Iš pirmo žvilgsnio jis be abejonės yra pats chaosas, bet tai neturėtų apkvailinti žiūrovų, pamirštant kaip kruopščiai ir gerai apgalvoti yra jo planai. Daugybė Džokerio sugalvotų išsamių detalių turi būti visiškai suderintos, jog veiksmas galėtų vykti taip kaip suplanuota.
Taigi, jis įtikina kitus piktadarius pasamdyti jį; sugeba būti sulaikytas tam, kad galėtų patekti į policijos nuovadą; priveda Betmeną į kampą su neįmanomu pasirinkimu, kuris baigiasi išties tragiškai. Galų gale, jo žlugimas iš tikrųjų nėra tik vienas. Nors ir Gotamo miesto žmonės sugeba įrodyti, kad mieste vis dar egzistuoja gėrio, tačiau jo „paslėpto ginklo” Harvio Dento transformacija į Dviveidį įrodo tai, kaip yra lengva sugadinti žmogaus sielą. Tai piktadarys, kuris atrodo yra viską suplanavęs vardan suktos ideologijos.
2. Džonas Doe (Septyni)
Itin niūrus, Deivido Finčerio režisuotas kriminalinis trileris. Iš pirmo žvilgsnio tai tipinis filmas, apie policininkų duetą, kovojantį prieš įvairius blogiukus, bet ši juosta pasižymi tikra sielvarto, įtūžio ir supuvusios moralės duobe, iš kurios iki pat pabaigos veikėjai niekaip negali išlipti. Kevinas Spacey pasirodo kaip žudikas tik trečiame filmo akte jam netikėtai pasiduodant policijos pareigūnams. Tai iš tikrųjų yra jo galutinio plano dalis, kuri turėtų užbaigti septynių nužudymų, įkvėptų septynių nuodėmių, seriją.
Detektyvai, kuriuos įamžino Morganas Freemanas ir Bradas Pittas – didžiąją dalį filmo praleidžia bandydami iššifruoti savo nukentėjusiuosius, kurie yra žudomi kaip bausmė už konkrečias nuodėmes. Vienu metu jie atrado Džono Doe butą, kur stūksoja didžiulis kiekis žurnalų, pilnų jo sudėtingų pastabų ir minčių. Kiekvienai žmogžudystei yra reikalingas ypatingas darbas, metai planavimo iki paskutinių detalių tam, kad atitiktų nužudymų laiką bei motyvus.
Vienintelis dalykas kuris sutampa su jo intelektu, yra jo gailesčio trūkumas, kurį jis naudoja patenkinti savo iškraipytai dieviškojo teisingumo valiai.
1. Kaizeris Sozė (Įprasti įtariamieji)
Pirmoji šio sąrašo vieta taip pat atitenka Kevino Spacey personažui iš 90-ųjų filmo, įrodant, kad aktorius klestėjimo dienose sugebėjo eiti nuo vieno didelio vaidmens prie kito. Tai detektyvinis trileris, kurio siužetas sukasi apie vyriškį Verbalį Kintą (akt. Kevin Spacey), išsigelbėjusį iš laivo sprogimo San Pedro uoste. Po sprogimo rasti 27 žmonių kūnai ir beveik 100 milijonų dolerių vertės narkotikų siunta. Verbalis yra apklausiamas Jungtinių Valstijų Muitinės agento Deivo Kujano akt. (Chazz Palminteri). Pradžioje nenoriai, tačiau vėliau „įsivažiavęs“ Verbalis pradeda pasakoti istoriją nuo tada, kai bendroje areštinės kameroje sutiko keturis nusikaltėlius. Kartu jie nusprendė suvienyti jėgas ir apvogė laivą, plukdantį didžiulę brangakmenių siuntą. Taip pat Verbalis policijos detektyvui apibūdina save kaip žemo lygio nusikaltėlį ir visišką priešingybę pavojingam ir negailsentingam sandėrio organizatoriui Kaizeriui Sozei.
Akivaizdu, kad šio piktadario išskirtinė ypatybė yra ta, kad jis sugeba praleisti didžiąją filmo dalį kaip kitas personažas – nevykėlis su kalbos negalia, kuris praneša policijai kas nutiko „įtariamiesiems“, ir taip pat išsamiai kalba apie legendinį nusikaltėlį Kaizerį Sozė (tarsi iš kito pasaulio šėtoną, kuris ir yra šio filmo tema). Po kaltinamųjų apklausos lieka daug abejonių dėl Soze tapatybės iki pat finalinės scenos.
Atskleidimas, kas iš tikrųjų yra Sozė, ne tik patvirtina nuostabius piktadario įgūdžius, bet ir jo neįtikėtiną intelektą: jis visus lengvai apgavo išvengiant nelaisvės ir sėkmingai gali tęsti savo nusikalstamą gyvenimą nepaliestas. Retas, kuris piktadarys pasirodo stovintis tiek daug žingsnių į priekį nei kiti.
