Gaisrai, sausros, ledynų tirpimas ir vis kylanti vidutinė temperatūra yra veiksniai, bylojantys apie kardinalią klimato kaitą, kurią išprovokavo globali žmonių ūkinė veikla. Mokslininkai, stebintys mūsų aplinką ir klimatą, įspėja, jog kai kurios permainos išliks visam laikui bei neatmeta drastiškų priemonių galimybių.
Dėl visko kaltas žmogus
Ekspertai tikina, kad per kitus du dešimtmečius vidutinė oro temperatūra pakils maždaug 1,5 °C aukščiau ikipramoninio lygio ir sulaužys 2015 m. Paryžiuje patvirtintus pažadus dėl klimato išsaugojimo. Kartu tai sukels masinį nusivylimą ir dar ekstremalesnius klimato pasikeitimus. Tik staigūs ir ženklūs pramoninės veiklos apribojimai ir šiltnamio dujų sumažinimai yra vienintelės prevencinės priemonės, reikalingos išvengti klimato katastrofos.
Klimato tyrimus vykdanti ir pokyčius stebinti tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (Intergovernmental Panel on Climate change) teigia, jog kiekvienas kylantis laipsnis, kiekviena jo dalis bei vis didėjanti kaitra pamažu greitina minėtąją klimato katastrofą. Įstaigos vyriausiasis lyderis Michael‘is E. Mann‘as liūdnai atsiliepia, jog būtent dabar jau yra pasiekta žemiausioji riba, kuomet nebeliko laiko siekiant visiškai sustabdyti pavojingus klimato pokyčius. Situacija jau virsta nebepakeliama ir nuogąstaujama, jog pasaulinė tragedija jau nebėra tolimoje ateityje ar nuošaliame kampe. Klimato kaitos komisija pirmadienį pateikė pranešimą, kurio išvadose teigiama, jog žmonija yra neabejotinai kalta dėl vis stiprėjančios klimato krizės ir patvirtina, jog staigūs ir plačiai paplitę pasikeitimai jau pradėti vykdyti visame pasaulyje.
Net pats optimistiškiausias specialistų kompanijos scenarijus rodo, jog, jei anglies dvideginio išmetimas nuo šiandien staiga sumažės bei 2050-aisiais bus lygus nuliui, pasaulinė temperatūra vis vien bus 1,5 laipsniu Celsijaus aukštesnė ir tik vėliau kris. Per artimiausius tris mėnesius įvyks Jungtinių Tautų organizacijos klimato kaitos diskusijos, per kurias pasaulio lyderiai priims naujus įsipareigojimus ir imsis stiprių priemonių, mažinančių šiltnamio dujų efektą.
Nors nuo to laiko, kai buvo patvirtintas klimato išsaugojimo susitarimas 2015 m. Paryžiuje, valstybės atsakingai žvelgė į gresiančią klimato krizę, dauguma valdančiųjų nepaisė reikalavimų. Todėl gali būti, jog nespėsime įvykdyti užduočių bei nepasieksime situacijos, kurią specialistai pranašavo 2030-aisias. Mokslininkai, skaičiuodami statistinius duomenis, yra įsitikinę, jog šią vasarą gyventojus ištikusios ekstremalios oro sąlygos ir klimato krizė yra susiję reiškiniai ir ši sąsaja buvo numatyta iš anksčiau, kaip teigia Oksfordo universiteto klimato tyrinėtojas Michael‘as Byrne.
Stichinės nelaimės
Tyrėjai nustatė, kad karščio banga, kuri nužudė šimtus gyventojų Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Kanadoje, būtų praktiškai neįmanoma be iškilusios klimato krizės. Teigiama, jog tai prisideda prie dažnesnių stichinių nelaimių, tokių kaip potvynis, smarkus lietus bei uraganai. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija tvirtina, kad itin gausūs krituliai, kurie anksčiau atsirasdavo kartą per dešimtmetį, dabar gyventojus ištinka 30 procentų tankiau.
Globalios sausros anksčiau žmoniją kamuodavo taip pat vos kartą per dešimtį metų, tačiau dabar gyventojai nuo jos kenčia apie 70 procentų dažniau. Drastiški klimato pokyčiai ypač juntami Jungtinių Amerikos Valstijų vakariniame regione, kuriame gyvenantys piliečiai kenčia nuo ilgamečių, istoriniu įvykiu tapusių sausrų, išsausėjusių rezervuarų bei dėl to atsiradusio vandens stygiaus. Dėl negailestingų sausrų ir rekordinių karščių, laukiniai gaisrai dabar trunka ilgiau bei sukelia žymiai didesnę žalą nei anksčiau. Šeši iš dešimties didžiausių gaisrų Kalifornijoje nutiko 2020-aisiais bei 2021-aisiais.
Golfo srovė
Grėsminga klimato kaita privedė prie pirmųjų Golfo srovės žlugimo požymių. Tai srauni ir vėsi Atlanto vandenyno srovė, kilusi iš Meksikos įlankos ir siekia Šiaurės Atlantą. Golfo srovė yra potencialus planetos lūžio taškas. Mokslininkai ištyrė, jog per pastarąjį šimtmetį žmonėms nepavyko išlaikyti srovės stabilumo ir ekspertai tai vadina Atlanto dienovidinio apverstąja cirkuliacija. Srovė jau dabar yra aprimusi bei per pastaruosius 1,600 metų buvo ganėtinai sulėtėjusi ir pasiekė kritinę ribą.
Ekspertai, atlikę išsamią analizę, sako, jog tokios aplinkybės prives prie visiškos srovės tėkmės praradimo. Šios pasekmės būtų tikras košmaras planetos gyventojams, kadangi tai dar labiau sutrikdytų klimatą. Tai išprovokuotų gausius kritulius, kurie sugandintų žmonių maisto atsargas Indijoje, Pietų Amerikoje, Vakarų Afrikoje. Sukeltų audras ir oro temperatūros kritimą Europoje, iškeltų jūros lygį rytinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje. Tai taip pat dar labiau pakenktų Amazonės atogrąžų miškams bei Antarkties ledo sluoksniams.
Vokietijos Potsdamo universiteto Klimato įtakos tyrinėtojas atliko ekspertizę ir sako, jog srovės destabilizavimas jau yra matomas ir tai buvo tikėtasi iš anksčiau. Kartu pabrėžia, jog srovės sąstingis privestų prie baisių padarinių ir negalima leisti, jog tai nutiktų. Mokslininkai neatmeta, kad pagrindinis problemų šalininkas yra CO2 emisijų gausa, nors nėra visiškai aiškiai žinoma, koks jų kiekis sukėlė minėtąjį reiškinį. Tačiau užsimenama, kad būtina stengtis išlaikyti kuo mažesnį anglies dvideginio dujų išskyrimą ir kiekviena maža šių dujų dalelė, kurią išmetame į atmosferą, turi milžinišką įtaką panašiems reiškiniams ir privesti prie tragedijos.
