Režisierius Jon S. Bairdas – žmogus, kuris įrodo, kad dirbti reikia pamažu ir atsakingai. Padaręs net penkerių metų pertrauką ir sugrįžęs į ekranus jis taip maloniai kokčiai stebina, kad net saldžiai šlykštu. Filmas toks stulbinančiai nepriekaištingas, kad neprailgsta nei viena jo minutė, o jam pasibaigus norisi dar.
Škotija. Korumpuotas, susitepęs kiek tik įmanoma policininkas Briusas vegetuoja savo kasdienybėje. Vegetacija vyksta intensyviai ir atrodo, kad jis pats yra toli už įstatymo ribų. Vis tik šis Škotijos kirminas turi tikslą, kurio siekia bet kokia kaina – jis trokšta paaukštinimo. Supuvęs policininkas gauna progą pademonstruoti savo talentą ir pakilti pareigose….
Vertinga ekranizacija
Filmas pastatytas pagal knygą „Purvas“, kuri šiaip jau nepasižymi niekuo ypatingu ir nėra iš tų, kurią perskaičius norisi pasidėti į lentyną nelygu trofėjų. Labai maloniai stebėtina, kad režisierius sugebėjo išspausti iš jos daugiau negu tikėtasi.
„Purvas“ esti toks netikėtai intymus ir viešas vienu metu, kad norisi jį iškelti, kaip pavyzdį taip besistengiantiems lietuvių režisieriams. Iš šio kūrinio pasimokyti tikrai yra ko, o visų pirma – subtilumo. Nors filmas slegiantis ir gniuždantis, pati istorija labiau linksmina nei liūdina. Subtilus humoras, subtilus pamišimas ir nukvaišimas daro visą kūrinį subtiliu, o ne tuo šaudančiu ir gaudančiu, rėkiančiu ir klykiančiu vaizdu.
Kino filmo “Filth” kadras
Perteisina lūkesčius
Paskaičius filmo aprašymą tikimąsi kažko panašaus į „Blogąjį leitenantą“ su Nicol‘u Cag‘u. Tačiau, kaip maloniai nustembama filmo eigoje, pamačius, kad ši istorija esti kur kas subtilesnė ir daug labiau įtraukianti. Malonu stebėti viską. Net tai, kas mažumėlę graužia akis. Graužatis filme tokia natūrali, kad nesinori nusisukti, o tik prilipinti savo akis dar arčiau ekrano.
Tokioje pamazgų duobėje filmo režisierius sugeba iškelti ir socialines, psichologines problemas. Purvas jaučiasi visame filme, tačiau tuo pačiu metu parodoma ir kas yra „švara“. Žiūrint į šį visuomenės puvėką, kažkodėl norisi tikėti gėriu ir grožiu. Štai kuo šis filmas kelioliką didelių žingsnių pranašesnis už tėvynainių kūrybą.
Nėra tos nebūtinos ir perdėtos hiperbolizacijos, kurią taip pamilo Emilis Vėlyvis, nereikia čia ir to pigutėlio humoro, kurį taip bandė prakišti Alvydas Šlepikas. Visas tas purvinas šlamštas, kurį matome esti ne tik natūralus, bet ir malonus.
Kino filmo “Filth” kadras
Dar daugiau
Vien siužetine linija ir jos išpildymu filmo pliusai nesibaigia. Būtina pagirti, padėti kryžiaus didumo pliusą garso takeliui. Jis toks vietoje, toks laiku, kad netgi sunku įsivaizduoti, kad kažkas būtų galėjęs tikti labiau.
Filmo montažas puikiai suderintas su garso takeliu ir telieka mėgautis bendru produktu. Prie viso to malonaus vaizdo prisideda ir nepriekaištingas aktorių darbas. James‘ui McAvoy‘ui tai buvo bene rimčiausia kada nors turėta užduotis ir jis su ja susidorojo puikiai.
Verdiktas 10/10
„Purvas“ – tai filmas, kuris tiesiog turi būti įtrauktas į sąrašą „Būtina pamatyti“. Jis hipnotizuojančiai malonus ir pavyzdingai sulipdytas.
