Nuo pat ankstyvųjų kino dienų Amerikos vietiniai čiabuviai buvo glaudžiai siejami su vesternais. Pasidabinę margais apdarais ir plunksnomis jie buvo vaizduojami kaip laukiniai kariai, prisirišę prie savo žemės, o tai tarsi dar viena kliūtis, kurią „civilizuotiems“ baltiesiems žmonėms reikia įveikti. Toks siužetas jau tapęs kone tikra vesterno žanro klasika, bet tokių kino juostų didžiuosiuose ekranuose nebeišvystame nuo devintojo dešimtmečio pabaigos. Kas nutiko ir kodėl Amerikos čiabuvių temos Holivude nebeliečiamos?
Dėl Amerikos čiabuvių stereotipų kaltas Holivudas
Kine jau kurį laiką vyravo čiabuvių, kaip piktavališkų vietinių, mėginančių susidoroti su herojiškais kaubojais, vaizdas. Kaubojai su savo narsiais žirgais atjoja per smėlėtą dykynę ir netrukus yra apipilami dešimtimis strėlių iš dėrėtis nenusiteikusių čiabuvių.
„Nors tarp vietinių amerikiečių egzistavo karas ir konfliktai, dauguma genčių buvo taikios ir atakuodavo tik savigynai“,- teigia Amerikos Kovos su šmeižtu lyga (The Anti-Defamation League.)
Toks veikėjų konfliktas yra įprasta formulė bet kokiam vesternui, tačiau net ir čia minėtus „piktavalius“ dažniausiai įkūnyja baltieji aktoriai, persidažę veidus ir apsimetinėjantys čiabuviais. Čia iškyla raudonojo veido (angl. redface) problema.
Metai bėgo, Holivudas nesikeitė
Raudonojo veido problema prasidejo dar 1933 m. radijuje, išplito 1949-1957 m. televizijoje, tačiau tęsiasi ir iki šių dienų – štai, aktorius Johnny Depp atliko čiabuvio kario, vardu Tonto, vaidmenį Disney filme „Klajoklis“ (The Lone Ranger, 2013). Nors vieni filmo gerbėjai teigia, kad toks aktoriaus vaidmuo nėra reikšmingas, kiti tikina, kad raudonasis veidas turėjo likti praeityje ir šiuolaikiniame kine jam vietos nėra.
Adrienne Keene, blogerė ir čiabuvių aktivistė, įstikinusi, kad tokio vaidmens paskyrimas baltajam aktoriui yra svarbu ir nevalia į tai numoti ranka.
„Kasdien matome milijonus baltųjų žmonių, atliekančių įvairius ir išsiskiriančius vaidmenis. Matome baltųjų aktorius kaip „tikrus“ žmones, kaip „fantastinius“ veikėjus ir visokius kitokius, papuolančius į tą tarpą. Bet čiabuviams, vieninteliai ir didžiają daugumą sudarantys vaizdai, yra sudaryti pagal amerikiečių stereotipus“,- savo straipsnyje rašė A. Keene. „Pasižiūrėkite į Edward Curtis čiabuvių nuotraukas. Ten niekada neišvysite čiabuvių žmonių su šypsena ir tai yra itin nuo realybės nutolęs vaizdinys. Visi, kas yra praleidę nors vieną dieną su čiabuviais žino, kad jie draugiškai erzina ir juokiasi daugiau nei visi mano pažįstami sudėjus. Dažnai palieku čiabuvių renginius su iš juoko skaudančiu pilvu.“
Kiek geresnis autentikos pavyzdys matomas Mel Gibson filme „Apokalipsė“ (Apocalypto, 2006.) Čia visi Amerikos vietinius įkūnyję aktoriai, tokie kaip Rudy Youngblood ar Raoul Trujillo, yra čiabuvių kilmės. Taip pat filme girdimi į nepažįstamą Majų kalbą išversti dialogai, mat „Apokalipsė“ buvo filmuojama tankiose Meksikos džiunglėse. Nors kino juostos naratyve nėra tiksliai atspindimos čiabuvių gyvenimo ypatybės ir kultūra, šis filmas buvo žingsnis į priekį Amerikos vietinių reprezentacijai didžiuosiuose ekranuose.
Autentika filmuose – brangu?
Visgi, galbūt filmų kūrėjai kraipo Amerikos čiabuvių įvaizdį ir renkasi baltuosius aktorius bei išgalvotus genčių pavadinimus ne be reikalo. Čiabuviai yra valstybės saugomi žmonės, kurie gali laisvai pasisakyti dėl reprezentacijos ir kitų viešojoje erdvėje platinamų vaizdų, susijusių jų tauta ar gentimi. Holivudo kino produkcijos kompanijos privalo būti atsargios – netinkama reprezentacija šiais laikais gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tad būtent dėl šios priežasties neišgirstame autentiškų tautų ir genčių pavadinimų.
Taip pat, neteisingai atvaizduojami kultūros ar netinkamai naudojami aprangos elementai gali būti itin kontraversiški. Pavyzdžiui, kone kiekviename vesterne pasirodantis čiabuvis dėvi gausiai plunksnomis padabintą galvos apdangalą. Čiabuvių kultūroje tai nėra įprastas papuošalas. Tai sunkiai užsitarnaujamas, aukšto statuso gentyje čiabuvio kario simbolis, tačiau filmuose šis simbolis dažniausiai tėra dekoracija, naudojama siekiant įnešti netikrą autentikos jausmą. Toks karių galvos apdangalo, kurį dėvi tik narsiausi genties nariai, svarbos sumenkinimas žemina čiabuvius ir menkina jų tradicijas, tad tai dar viena priežastis, galinti užtraukti šiuolaikiniams filmų kūrėjams bausmę ne tik iš valstybės, bet ir iš aštrialiežuvių internautų.
Daugybė ekranus pasiekiančių filmų gauna ne daug pelno, tad norėdami vis šį tą uždirbti, kūrėjai renkasi saugesnius variantus ir filmai su Amerikos čiabuvių elementais nėra vieni iš jų.
