Turkmėnistane neseniai išleistas naujas įstatymas, kuriuo remiantis moterims draudžiama vilkėti „aptemtus“ drabužius, dažyti plaukus ar puoštis aksesuarais, įskaitant ir dirbtinius nagus ar dirbtines blakstienas. Taip pat vyrams jų negalima pavežėti automobiliu, jeigu keleivė nesusijusi su vairuotoju giminystės ryšiais, ji privalo sėdėti ant galinės sėdynės, kitaip vairuotojui gresia 2 tūkst. dolerių bauda. Maža to, moterys nebegali darytis plastinių operacijų, tokių kaip krūtinės padidinimas, lūpų putlinimas ir antakių paryškinimas.
Įstatymas buvo įvestas iškart po to, kai į valdžią atėjo naujas Turkmėnistano prezidentas Serdaras Berdymukhamedovas, pakeisdamas savo tėvą.
Policija aktyviai patruliuoja gatvėse ir tikrina moteris, ar jos laikosi naujojo įstatymo. Sugautoms nusižengus joms liepiama nusiimti aksesuarus ir sumokėti apie 140 doleių baudą, kuri prilygsta pusei mėnesinio turkmėnų vidutinio atlyginimo, o jei jos dėvi medicinę kaukę, turi parodyti veidą, ar nėra pasiputlinusios lūpų dirbtiniu būdu. Stabdomi ir automobiliai, kuriuose vežamos moterys, ir reikalaujama pateikti giminystės ryšių įrodymą. Pačioms moterims Turkmėnistane vairuoti draudžiama – nors ir nėra oficialaus įstato, joms apsunkinamos sąlygos gauti vairuotojo pažymėjimą ar jį prasitęsti.
Valdžios atstovai nesivargino nei oficialiai paskelbti apie naujuosius potvarkius, nei paaiškinti savo sprendimo. Darbovietėse įstatymas aktyviai vykdomas, renkamasi į susirinkimus, kad būtų galima aptarti taisyklių, susijusių su moterų drabužiais, gražinimosi įpročiais ir išvaizda, tačiau niekas nieko neaiškina ir nesiteikia pateikti įsakymo kopijos.
Užuot leisdama moterims vilkėti tai, ką jos nori, musulmoniškos valstybės valdžia skatina jas dėvėti tradicinius apdarus, t. y. spalvotai išsiuvinėtą kulkšnis siekiančią ilgų rankovių suknelę, spalvotai išsiuvinėtą kepurę merginoms arba apie galvą apsuktą skarą moterims. Toks apdaras paprastai atstoja uniformą darbe, oficialiuose susitikimuose arba viešuose renginiuose. Kartu su šiais įsakais moterims uždrausta dėvėti džinsus ar bet kokius aptemptus drabužius.
Šie reikalavimai moterims taikomi ne tik darbe, tačiau ir viešosiose erdvėse. Joms buvo liepta pasirašyti pasižadėjimą, kuriame rašoma: „Jeigu aš padarysiu gėdą savo organizacijai nesilaikydama šių nurodymų – ir darbe, ir už jo ribų – sutinku, kad mane reikėtų išmesti iš darbo.“ Pasirašyti nesutikusios moterys buvo atleistos iš darbo, o kitas pareigūnai kiekvieną rytą tikrindavo. Jei jiems pasirodydavo, kad moterys nusižengia įstatymui, jos turėdavo grįžti namo ir persirengti.
Šalyje turėjo užsidaryti dešimtys grožio salonų, kadangi policija jiems siuntė perspėjimus, kad teikia „uždraustas“ paslaugas. Pareigūnai balandį netgi darė reidus Merės provincijoje ir grasino grožio salonų savininkams didelėmis baudomis ir kalėjimu, jeigu šie nesilaikys įstatymo.
Nors Turkmėnistane protestai yra retas reiškinys, kadangi oponentai dažnai baigia savo dienas kalėjime arba psichiatrinėse ligoninėse, tačiau kai kurie aktyvistai ir kiti Turkmėnistano žmonės teigia, kad kantrybės taurė tuoj bus perpildyta, kadangi gyventojai jau ilgus dešimtmečius sunkiai pakenčia valdžios pastangas varžyti jų teises ir laisves, taip pat ir finansinę krizę.
Kai kurios moterys teigia, kad eitų į protestus prieš valdžią: „Atrodo, kad naujasis prezidentas nekenčia moterų. Turkmėnistane nebėra lyčių lygybės.“
„Turkmėnistano moterys yra labai nepatenkintos šiais suvaržymais, – sakė Dursoltan Tagaeva, žymi turkmėnų aktyvistė, dabar gyvenanti Turkijoje. – Netgi tie, kurie ankčiau nepritarė opizicijos šalininkams, dabar už juos pasisako ir netyli apie situacijos sudėtingumą.“
Ašhabade dvi įsiutusios moterys atsisakė mokėti baudą ir pradėjo garsiai ginčytis su policijos pareigūnu, kuris jas sustabdė dėl dirbtinių blakstienų. Jos reikalavo iš policininko parodyti potvarkio kopiją.
