„Žiedų valdovo“ ir „Hobito“ kūrėjas Peter Jackson su „Oskaro“ laureatu Christian Rivers ekranizavo Philip Reeve knygos fantastinį nuotykių pasakojimą „Mirtingos mašinos“ (angl. „Mortal Engines“). „Mačiau, kaip mano gimtasis miestas plečiasi surydamas aplinkinius kaimus ir gyvenvietes. Tai privertė mane pamąstyti, kas būtų, jei gyvenime miestai tikrai rytų vienas kitą”, – atskleidė išgalvoto pasakojimo idėją knygos autorius P. Reeve.
Stimpankinio filmo veiksmas vyksta praėjus tūkstančiams metų po civilizacijos žlugimo – „šešiasdešimties minučių karo”. Didžioji dalis sėslių gyvenviečių yra nušluotos nuo žemės paviršiaus ir pasaulyje pradeda karaliauti ant vikšrų judantys miestai, kurie medžioja ir praryja mažesniuosius. Senoji technika vaizduojama kaip vertingas kuras, kuris padeda sunkioms garo mašinoms judėti arba keliauja į muziejų vitrinas. Tuo tarpu mažesni miestai stengiasi gyventi taikiai ir bendradarbiauja mainydami senkančiais resursais.
Europą bandančiame užvaldyti grėsmingame Londono mieste susikerta archeologo Tom Natsworthy (akt. Robert Sheehan) ir pavojingos pabėgėlės Hester Shaw (akt. Hera Hilmar) keliai. Visiškai skirtingos asmenybės atranda bendrą tikslą – sustabdyti Londono mero Thaddeus Valentine (akt. Hugo Weaving) ginklo – “Medūzos” veikimą ir pakeisti griūvančią žmonijos ateitį. Žiūrovai pokštauja, kad geresnio laiko nei dabar filmui apie Londoną ir negalėjo būti. „Brexit‘o“ kulminacijos kontekste – tai poapokaliptinė atomazga.
Filme pasirodė debiutuojanti aktorė Jihae suvaidinusi viena iš pagrindinių rolių – maištautoją Anna Fang. Sunku pasakyti, kad tai pirmasis nepatyrusios aktorės filmas, nes su vaidmeniu roko dainininkė susitvarkė pakankamai gerai. Anna Fang personažas yra artimas maištingą muziką propaguojančiai daininkei, todėl susitapatinti su filmo veikėju jai buvo įveikiamas iššūkis.
Kad ir kaip norėtųsi pagirti vykusią islandų aktorės Hera Hilmar ir airių aktoriaus Robert Sheeran vaidybą, tačiau filmo tempas buvo toks aukštas, kad nebuvo įmanoma suspėti pamilti jų žavingų personažų. Filme veiksmo scenos nesustodamos keičia viena kitą, vis įterpdamos po vieną šalutinį veikėją. Nespėjęs susipažinti su pagrindiniais aktoriais ir jų santykiais, esi iš karto stumiamas pas kitus nepažįstamuosius. Įdomu, jog artimiausiu personažu tampa trumpai filme pasirodęs robotas su dirbtiniu intelektu – Shrike, kuris turi aiškią istorinę sąsają su pagrindine veikėja – Hester Haw. Kitavertus, negalima kaltinti scenaristų, kurie ir taip pakankamai sudėtingą ir painią istoriją sudėliojo į suprantamą siužetą.
Aktoriai atskleidė, kad šiam fantastiniam nuotykių filmui suvaidinti prireikė daug fizinių jėgų ir lakios vaizduotės prie žaliojo ekrano. Galima tik įsivaizduoti, kiek „Mirtingos mašinos” aktoriams teko paplušėti prie žaliojo ekrano, tačiau vizualiniai efektai filme įrodo, jog buvo verta. Didžiausią nuostabą žiūrovui sukelia būtent judančių miestų trimatės animacijos, kurios su metalo skambesiu ir dundančios žemės garso takeliais sukuria šiurpuliukus sukeliantį reginį kino ekrane. Kitokio vaizdo žiūrovai ir nesitiki, kai žino, kad eina pas filmų kūrėjų komandą, kuri savo rankomis piešė ir tapė „Žiedų valdovo” scenų fonus.
Nors postapokaliptinis epas turi greitą ritmą ir įtraukią nuo pirmųjų minučių, tačiau natūralu, kad žiūrovams išlaikyti dėmesį dvi valandas greitai besikeičiančiose veiksmo scenose su silpnu emociniu tonusu yra tiesiog be galo sudėtinga.
Gali būti, kad skaičiusiems knygą, filmas bus dar viena nevykusi ekranizacija, tačiau kino ir spragėsių gurmanams tai vienas iš geriausių šių metų vizualiniais efektais apipintų kino juostų. Knygos „Mirtingos mašinos” autorius P. Reeve meno kūriniu neliko nusivylęs ir džiaugiasi Christian Rivers pastatytu filmu.
„Deadline Holywood” apskaičiavimais filmas taps nuostolingu ir praras net 105-150 milijonų dolerių, todėl sunku pasakyti, ar atsiras antrosios dalies istorija apie ore sklandančius miestus…