Prieš beveik dešimtmetį parodyta, juoduoju humoru prisotinta kriminalinė komedija „Fargo“ abejingų nepaliko – puikiai ne tik kino kritikų, bet ir žiūrovų įvertintas filmas vis dar puikuojasi IMDb TOP 250-uke. Ši kino juosta ne tik virto serialu, bet ir tapo amerikiečių režisieriaus Deivido Zelnerio (angl. David Zellner) sukurtos dramos „Kumiko – lobių ieškotoja“ (angl. Kumiko, the Treasure Hunter) pagrindinės herojės įkvėpimo šaltiniu leistis į svarbiausią gyvenimo kelionę.
Kumiko (akt. Rinko Kikuchi) – tyli, kukli, nepastebima moteris, dirbanti viename Japonijos biure. Negana to, kad dirba nemėgstamą darbą, kuris nesuteikia jokios galimybės kilti karjeros laiptais, nekenčia savo viršininko, Kumiko yra priversta klausytis motinos priekaištų dėl to, kad jai būtų pats laikas susirasti vyrą, ištekėti ir kurti šeimą. Savyje užsisklendusi moteris neturi draugų, nuo vienatvės ją gelbsti tik augintinis triušiukas ir netikėtai atrasta filmo „Fargo“ vaizdajuostė, kuri pasakoja tikrais įvykiais paremtą istoriją apie Fargo sniegynuose užkastą lobį. Donkichotiškos dvasios Kumiko pasiryžta tą lobį surasti ir leidžiasi į svarbiausią savo gyvenimo kelionę.
Kino filmo “Kumiko, the Treasure Hunter” kadras
„Kumiko – lobių ieškotoja“ – jaudinanti drama, persmelkta sumišimo, vienatvės ir pasimetimo. Šiek tiek liūdna, bet vietomis komiška pasaka apie kelionę į nežinomybę, mums leidžia pamatyti dviejų skirtingų kultūrų susidūrimą. Aktoriai, o ypač pagrindinė herojė, puikiai įkūnija savo personažus. Kumiko kalba nedaug, tačiau jos išraiškinga kūno kalba pasako daug daugiau negu ištarti žodžiai. Pati istorija nėra labai įspūdinga, nors filmo finalas tikrai nustebina, tačiau neįmanoma nesutikti, kad operatorius savo darbą išmano puikiai – tai vienas gražiausiai nufilmuotų filmų, kurį esu mačius, pilnas kvapą gniaužiančių ir įtraukiančių scenų. Filmas lėtas, subtilus ir išsiskiriantis tuo, kad pagrindinė herojė vietoj to, kad keliaudama atrastų save, ji tik dar labiau pasiklysta. Veiksmui persikėlus į snieguotąją Minesotą, filmas tarsi dar labiau sulėtėja ir atsiranda daugiau scenų, kuriose negirdime nė žodžio. Tačiau tylą užpildo ir nuostabų muzikinį foną filmui suteikia iš Teksaso kilusios grupės „The Octopus Project“ sukurti ir atliekami instrumentiniai kūriniai.
Kino filmo “Kumiko, the Treasure Hunter” kadras
Deividas Zelneris šią dramą sukūrė pagal 2001-aisiais sklandžiusį mitą, kuomet Minesotoje buvo rasta sušalusi japonė, atėmusi sau gyvybę. Iš karto po tragedijos žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų, kad ji čia buvo atvykusi ieškoti filme „Fargo“ minimo paslėpto lobio. Filmas buvo įvertintas „Las Palmas Film Festival“ apdovanojimuose kaip geriausias pilnametražis meninis filmas, taip pat gavo specialų žiuri apdovanojimą, o jo režisierius už šį filmą pripažintas geriausiu režisieriumi tarptautiniame fantazijos filmų festivalyje (angl. Fantasia international film festival).
„Kumiko – lobių ieškotoja“ – keistas, įsimenantis, pašaipus, o tuo pat metu ir filosofiškai gilus filmas, priverčiantis susimąstyti ir kitaip pažvelgti į gyvenimą. Tai nuostabi kelionė tarp fantazijos ir realybės, išlaikanti balansą tarp komedijos ir dramos žanrų. Nei perdėtai liūdna, nei perdėtai linksma juosta yra subtili ir suranda savo būdą, kaip žiūrovui perteikti kitokį, nekasdieninį veikėją, kuris į pasaulį žvelgia kitaip nei dauguma žmonių. Nors ir lėtai besivystanti, tačiau puikiai nufilmuota ir talentingai suvaidinta drama, kurią pamatyti bent kartą tikrai yra verta.
