Lenkijai stiprinant valstybės sienos apsaugą ir pasienio ruožuose ties Baltarusija ir Kaliningradu statant prieštankines užtvaras, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas leidžia suprasti, kad Lietuva kol kas neketina sekti kaimyninės šalies pavyzdžiu. Visgi, jis pažymi, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė investuoja į fortifikacijų ir kontrmobilumo priemonių įsigijimą. Tačiau, pasak jo, sienos apsaugos stiprinimas yra ne politinio, bet karinio patarimo dalis.
„Apskritai krašto apsauga ar fortifikacijoms, ar kontrmobilumo priemonėms įsigyti yra skyrusi lėšų gerokai anksčiau, tą žada daryti ir ateityje. Karinės inžinerijos paramos planai yra sudėtinė kariuomenės gynybos planų dalis. Mobilumas, kontrmobilumas, fortifikacija, kariuomenės pajėgų manevrai yra derinami atsižvelgiant į natūralias kliūtis ir stiprinant papildomomis inžinerinėmis priemonėmis kaip minų laukai, prieštankiniai grioviai. Todėl jų įrengimas yra karinio, o ne politinio sumanymo dalis. Tai jeigu Lenkija turi tokį karinį patarimą, tai labai gerai, kad jį įgyvendina“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ aiškino A. Anušauskas.
KAM vadovas pažymėjo, kad šalies pasienyje įrengiant atitinkamas kontrmobilumo priemones, svarbu tokius veiksmus derinti su NATO kariniais planais.
„Užtvaras reikia laikyti ne tik siekiant ką nors užtverti, bet kartais reikia ir palaikyti atvirus kelius, netrukdyti sąjungininkų pajėgoms judėti, nes, kaip žinia, pagal planus pajėgos judės ir į Lietuvą. Žinoma, tiems įsipareigojimams mūsų kokie nors veiksmai neturėtų sukliudyti“, – teigė jis.
„Mes dabar išskiriame pinigus ir vystome savo karinę inžineriją, kuri leistų labai greitai ir efektyviai reaguoti, įrengti užtvaras ten, kur jų tuo metu reikia“, – tvirtino A. Anušauskas.
ELTA primena, kad kaimyninei Lenkijai stiprinant valstybės sienos apsaugą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog Lietuvai taip pat derėtų apsvarstyti kontrmobilumo priemonių taikymą šalies pasienyje.
Pasak politiko, dėl fortifikacijų ir kitų kontrmobilumo priemonių NSGK nariai diskutavo dar praėjusių metų vasarą, tačiau jokių esminių pasikeitimų ar institucinių iniciatyvų neatsirado. Todėl komiteto lyderis žada kelti šį klausimą NSGK posėdyje bei apsvarstyti, ar Seimui nereikėtų priimti specialaus kontrmobilumo priemonių įrengimo įstatymo.
Augustė Lyberytė (ELTA)
