Kovo 20 d. jau 19 – tą kartą startavęs didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje – „Kino pavasaris“ suteikė žiūrovams galimybę išvysti šokiruojančią Lars‘o von Trier‘o dramą „Nimfomanė“.
Tranki „Ramštain“ daina įveda į istoriją, kuri ir įtraukia ir atstumia vienu metu. Režisierius Lars von Trier su savo darbais „Melancholija“, „Antikristas“ bei „Dogvilis“ jau įrodė, kad sugeba pateikti ne standartinį kiną. Tačiau drauge su „Nimfomane“ šis režisierius nori pasiųsti dar vieną žinutę. Žinutė intriguojanti ir reikalaujanti dėmesio. Įdomu tik kokio dėmesio, teigiamo ar neigiamo, ši žinutė susilauks daugiau…
O kas jeigu jis šlykštus?
Vieną niūrių, snieguotą vakarą, mokslą ir knygas pamilęs skaistuolis Seligmanas gatvėje randa sumuštą merginą. Kadangi vyriškis esti atviros širdies ir visame kame ieško gėrio, rastą merginą parsiveda namo, norėdamas ja pasirūpinti. Tuo tarpu rastoji mergina (Džo) papasakoja Seligmanui savo spalvingo ir, be abejonės, aistringo gyvenimo istoriją. Istorija suskirstyta į dvi dalis. Pirmojoje dalyje išvystame „Nimfomanės“ istorijos pradžią, o antroje – absoliučią priklausomybę nuo seksualinio pasitenkinimo.
Istorija akivaizdžiai spalvinga ir aistringa, bet tuo pačiu metu ganėtinai atstumianti ir šlykšti. Viena labai gera draugė, vieną labai gražią dieną duoda nuostabų patarimą pasimetusiai merginai. Patarimo esmė – reikia permiegoti su kuo daugiau seksualinių objektų. Pagrindinei personažei Džo kyla klausimas: „O kas jeigu jis šlykštus?“. Klausimas lyg ir logiškas, bet draugė turi dar logiškesnį atsakymą – „Tada įsivaizduok ką nors kitą!“ Patarimas virsta kūnu ir klajoja per amžius, netgi užvaldo Džo. Dabar jos gyvenimas yra malonumo siekis, o dar vienas malonumas papasakoti šią išdžiūvusią istoriją pirmam sutiktam nepažystamajam Seligmanui.
Kurią ranką kerpiesi pirmą?
Šoko terapijos stiliaus filme pametėjama nemažai idėjų pamąstymams, tačiau vien tai, kad režisierius skaitė bibliją ar senovės istorijos vadovėlį jam nesuteikia išskirtinės vertės. Susidaro įspūdis, kad savo erotines fantazijas norima padengti giliomis mintimis, priverčiančiomis žiūrovą galvoti apie kiekvieną kadrą.
Kino filmo “Nympchomaniac” kadras
Tačiau kadrų seka labai greitai nebestebina. Tai kas iš pradžių gali šokiruoti, vėliau tik kelia klausimą „kam…?“. Kam dangstytis gilia filosofija norint pateikti savo erotines fantazijas? Kam kuriamas šis filmas? Kam reikia susipažinti su nimfonamiška ir neskania istorija? Režisierius be abejo turi savo atsakymą, bet panašu, kad jis iš tų žmonių, kurie pirmiausia kerpasi kairę ranką – nes tai kas nesukelia sunkumų arba dar geriau teikia malonumą – reikia atlikti pirmiau.
Pornografija su analizėmis
„Nimfomanė“ mėtosi ir vėtosi filosofinėmis idėjomis, sociologijos pradžiamokslio pagrindais, tačiau, dėl viso pikto šalimais pateikia ir šokiruojančių scenų. Filmo eigoje darosi neaišku, nori jis šokiruoti ar filosofuoti. Didžioji dauguma žmonių susidūrę su lytiniais santykiais ar bent jau su šia sąvoka, tačiau šis filmas nori padaryti iš sąvokos nuovoką.
Arba filosofuokit, arba šokiruokit, bet nemanykit, kad sumaišius viską susižavėjusios auditorijos skaičius padidės. Tiesa ta, kad šį filmą vieni žiūrės dėl atvirų, provokuojančių scenų, kiti dėl intriguojančių, vertų apmąstymo idėjų. Bet kaip derinys – jis neblizga. Ar klausytis, ar stebėt? Ar viską susieti ir ieškoti gilesnės prasmės?
O tiesa ta, kad tos gilesnės prasmės nelabai čia ir esti. Režisierius Lars von Trier rodos pats nebežino, kaip išreikalauti auditorijos dėmesio, todėl per vienus metus iškepa net dvi vieno filmo dalis ir tikisi, kad besimakaluojantys falo formos organai pelnys šlovę. Deja, nepaisant šoko elementų ir primityvios filosofijos daugiau čia nieko nėra.
Kino filmo “Nympchomaniac” kadras
Ką pasakyti aktoriams?
Charlotte Gainsbourg iš skandalingojo „Antikristo“, Stellan Skarsgrd iš hipnotizuojančios „Melancholijos“, Shia LaBeouf iš populiariųjų „Transformerių“, Christian Slater iš įtraukiančių „Proto medžiotojų“… Taip, aktorių rinkinys neabejotinai įspūdingas. Tai žmonės išmanantys savo darbą ir atliekantys jį bene be priekaištų.
Kitas klausimas ar šis filmas jiems bus į naudą… Pademonstravus save tokio atviro pobūdžio filmuose labai lengva gauti etiketę visai likusiai karjerai. Todėl kyla visai logiškas klausimas: „ar ši drąsa jiems bus į naudą?“. Galbūt didžioji dalis filmų mėgėjų supras šį filmą ir interpretuos jį kaip savotišką meno kūrinį, tačiau visada bus tokių, kuriem niekada netaps aišku, kodėl šie talentingi žmonės sumanė mėgautis nuogybių ir iškrypimų puota.
Verdiktas 7 /10
Taip, „Nimfomanė“ neabejotinai stiprus kūrinys. Kitas klausimas, ar geras? Ar vertingas? Iš esmės jis nepateikia jokios moralios gėrybių dozės. Kita vertus, amoralumo demonstravimas, pats savaime nurodo kas yra gera ir tikra. Filmas keistas ir įtraukiantis. Ir tik po jo peržiūros galima pasakyti ar jis buvo vertas skirto laiko ar ne.
