Švedų menininkė Hilma af Klint (1862 – 1944) buvo visa galva pranašesnė už savo amžininkus. 1906-aisiais ji pradėjo kurti abstraktų meną dar prieš išrandant sąvoką, kuri tapo šio žanro pavadinimu.
Bet kaip ir daugelio kitų moterų meno pasaulio istorijoje, taip ir jos naujoviški darbai savęs verto pripažinimo sulaukti pradeda tik šiandien, kai tuo tarpu tokie vyrai tapytojai kaip Wassilis Kandinskis, Paulas Klee ir Josefas Albersas šlove mėgavosi daugelį metų. Nauja dokumentika, pavadinta „Beyond the Visible: Hilma af Klint“, pateikia būdą šiai situacijai ištaisyti: šalia kitų aspektų, nagrinėjamos ir jos spalvingos, ryškios figūros didžiulėse drobėse.
Režisierei Halinai Dryschkai idėja apie dokumentinį filmą kilo 2013-aisiais, kai ji atrado Klint darbus. Vieną įprastą, ramų sekmadienį ji laikraštyje perskaitė straipsnį, kuris supažindino su Klint tapybos darbais, ir po kurio laiko ji Berlyne pamatė tos pačios menininkės pagarbą keliančią parodą.
„Kodėl jie taip ilgai slėpėsi nuo manęs? Aš kone įsižeidžiau, kai perskaičiau, kad tai – naujas atradimas, ir Klint paveikslai buvo paslėpti ištisus dešimtmečius. Ar tai gali būti tiesa? Tokio dydžio paveikslai nėra tinkamiausi slėpimui. Kas galėtų būti suinteresuotas menininkės darbų menkinimu ir slėpimu? Ir kodėl?“, samprotavo režisierė.
Būtent tuomet ji ir pradėjo daugiau domėtis Hilma af Klint. Ji išsiaiškino, kad ši menininkė – moteris, kuri ėjo ir kūrė savo keliu. „Stiprus charakteris nepaisant viso to slaptumo“, teigė H. Dryschka. „Klint ieškojo galimybių, kurios nunešdavo už matymo ribų. Ji žinojo, kad darė tai, kas svarbu ne tik jai, bet ir daugybei žmonių.“
Dokumentiniame filme pateikiami interviu su Klint giminaičiais, istorikais, menininkais, kritikais ir daugeliu kitų žmonių. Nagrinėdama jos gyvenimą ir darbų paliktą įtaką, Dryschka siūlo niuansuotai pažvelgti į jos palikimą. „Klint kūryba siekia netgi už meno ribų, kadangi ji žvelgė į bendrą gyvenimo paveikslą. Taip ji priartėjo prie svarbaus klausimo: Ką mes čia darome?“
Zeitgeist Films nuotr.
