Pastaruoju metu tarp Prancūzijos ir Turkijos vyrauja didelė įtampa. Konfliktas tarp Turkijos ir Prancūzijos pradėjo didėti po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2020 m. Spalio 2 d., Paryžiuje, sakydamas kalbą, pareiškė, kad islamas yra „krizės“ religija. Po žiaurios mokytojo, mokiniams parodžiusio pranašo Mahometo karikatūras, egzekucijos šio mėnesio pradžioje, Paryžiuje, Makronas pasisakė už saviraiškos laisvę ir pasmerkė islamistinį smurtą, taip sukeldamas atsaką visoje musulmonų bendruomenėje. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kritikavo šiuos prezidento Macrono žodžius atsakydamas, kad Prancūzijos lyderiui reikia „psichikos patikrinimo“ dėl jo požiūrio į islamą. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kabinetas pažadėjo imtis “teisinių ir diplomatinių veiksmų” dėl karikatūrų, o šalies nacionalinės televizijos transliuotojas pranešė, jog į Ankarą pakviestas vyriausiasis diplomatas iš Prancūzijos ambasados.
Įtampa dar labiau padidėjo, kai Prancūzijos satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ paskelbė naują karikatūrą, vaizduojančią Turkijos prezidentą Erdoganą. „Erdoganas privačioje erdvėje yra labai linksmas“ – toks pavadinimas pasirodė satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ pirmajame puslapyje šalia Turkijos prezidento karikatūros, kuri jau įsiutino Ankaros vyriausybę.
Karikatūroje ant „Charlie Hebdo“ spalio mėnesio viršelio buvo matyti, kaip Turkijos prezidentas Erdoganas sėdi ant sofos vien su baltais marškiniais ir apatiniais, laikydamas, kaip spėjama alkoholinį gėrimą skardinėje, o kita ranka keliantis ilgą musulmonės moters, laikančios padėkliuką ir dvi taures vyno, šydą. Pirštų galiukais R.T.Erdoganas pakelia moters drabužį taip, kad apatinė nugaros dalis liktų nuoga. Šalia žodžiai: „O! Pranašas!“. Prezidentas karikatūroje taip pat pakelia hidžabo moters sijoną.
Turkijos prezidentas apie visą šią situaciją kalbėjo pasipiktinęs: „Man nereikia nieko sakyti tiems niekšams, kurie tokiu mastu įžeidinėja mano mylimą pranašą. Mano liūdesys ir pyktis kyla ne dėl šlykštaus išpuolio prieš mane, bet dėl to, kad ta pati žiniasklaida yra įžūli prieš mūsų mylimąjį pranašą, kurį mes taip branginame“. Atsakydamas į tai, prezidentas taip pat pagrasino paduoti žurnalą į teismą. Ir visai netrukus taip ir padarė. T. Erdogano advokatai dėl šio leidinio pateikė baudžiamąjį skundą. Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad žurnale pateikiamos Erdogano karikatūros yra „aiškūs ksenofobiškos, islamofobiškos ir netolerantiškos kultūrinės aplinkos produktai“.
„Mes griežtai smerkiame naujausią prancūzų žurnalo „Charlie Hebdo“ numerį, kuriame nėra gerbiama nei tikėjimo išraiška, nei sakralumas, nei jokia kita vertybė“, – „Twitter“ paskyroje rašo Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, pavaizduoto karikatūroje, atstovas spaudai. „Šių leidinių tikslas yra be moralės ir padorumo sėti neapykantą ir priešiškumą.“
Ankaros prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Prancūzijos satyrinio žurnalo. „Esu įsitikinęs, kad jie paskęs islamo ir Turkijos neapykantoje, kurią patys pakurstė. Tai įrodymas, kad Europa grįžta prie barbarizmo. Mes matome, kad neapykanta islamui, musulmonams ir pranašui kaip vėžys plinta tarp Europos politikų“, – sakė R.T.Erdoganas, atmesdamas islamo ir smurto koreliaciją ir teigdamas, kad „musulmonas negali būti teroristu, o teroristas negali būti musulmonas“.
Aukščiausi musulmonų pasaulio pareigūnai pasmerkė Prancūziją ir prezidentą Macroną. Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose ir ragino boikotuoti prancūziškas prekes. Šis įvykis sukėlė pyktį didžiojoje musulmonų pasaulio dalyje. Somalyje šimtai žmonių protestavo dėl Macrono karikatūrų gynimo.
Demonstrantai Somalyje sudegino Prancūzijos vėliavą ir kvietė nutraukti diplomatinius ryšius su Prancūzija. Keli šimtai demonstrantų blokavo gatvių protestų eismą sostinėje Mogadiše. Vienas protestuotojas Hilalas Abudrahmanas pasisakė: “Aš paprastai nedalyvauju demonstracijose, bet šiandien man būtų gėda, jei neparodyčiau savo jausmų prieš šį neištikimą Macroną, kuris palaikė šį įžeidimą mūsų pranašui Muhammadui, tebūnie ramybė”.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani perspėjo, kad pranašo Muhammedo įžeidimas gali paskatinti „smurtą ir kraujo praliejimą“.
Įtampa išaugo po to, kai istorijos mokytojas Samuelis Paty buvo nužudytas šių metų spalio 16 dieną šalia savo mokyklos, kurioje dirbo. 18-metis čečėnų kilmės rusas prie mokyklos, kuri yra netoli Paryžiaus, nupjovė 47-erių mokytojui galvą. Samuelis Paty buvo šaltakraujiškai nužudytas praėjus kelioms dienoms po to, kai jis per pamoką mokiniams rodė musulmonų pranašo Muhammado karikatūras, kurios buvo paskelbtos satyriniame žurnale „Charlie Hebdo“. Emmanuelis Macronas tai pavadino „islamistų teroristų išpuoliu“.
Neseniai buvo paviešintas naujas „Charlie Hebdo“ lapkričio numeris. Į teroro aktus satyrinis savaitinis Prancūzijos žurnalas reaguoja nauja karikatūra. Žurnalas savo „Twitter“ paskyroje pranešė apie karikatūrą, kurioje pašiepiami teroro aktai, po to, kai buvo nukirsta galva istorijos mokytojui.
Prancūzijoje vis dar tvyro įtampa po to, kai ketvirtadienį pietiniame Nicos mieste prie bažnyčios vyras peiliu nužudė tris žmones.
Didžiulės minios išėjo į Dakos gatves pasmerkti Prancūzijos lyderį po penktadienio maldų – tai jau antrasis Bangladešo sostinės protestas prieš Prancūzijos prezidentą per penkių dienų laikotarpį.
Dakoje minia skandavo „Mes visi esame pranašo Mahometo kariai“, demonstrantai ragino boikotuoti prancūziškas prekes, bei degino prezidento lėlę.
Pasak policijos pranešimo, Dakos mitinge dalyvavo 12 000 žmonių, nors nepriklausomi stebėtojai ir organizatoriai teigė, kad mieste žygiavo daugiau nei 40 000 žmonių. Kiek mažesnės minios rinkosi prie šimtų mečečių visoje šalyje.
“Prancūzija įžeidė du milijardus pasaulio musulmonų. Prezidentas Makronas turi atsiprašyti už savo nusikaltimus”, – sakė Gazas Atauras Rahmanas, ,,Islami Andolan Bangladesh“, vienos iš protestus paskelbusių politinių partijų, vyresnysis lyderis.
Dar vienas Pakistano sostinės mitingas peraugo į įnirtingą kovą: į policiją buvo mėtomi akmenys, o policija mėgindama suvaldyti minias naudojo ašarines dujas.
Maždaug 2000 protestuotojų Islamabade žygiavo link Prancūzijos ambasados, nustumdami į šalį kelią blokuojančius gabenimo konteinerius.
Susirinkusi minia šaukė: „išvaryti prancūzų šunį!“ ir „nukirsdinti šventvagius!“, tačiau ambasadą saugančios barikados jiems sutrukdė pasiekti pastatą.
,,Kaip jie drįsta“?
“Kaip jie drįsta rodyti nepagarbą mūsų pranašui? Aš, būdamas musulmonas, esu pasirengęs paaukoti galvą dėl pranašo garbės. Musulmonas gali paaukoti savo gyvybę ir taip pat nupjauti šventvagio galvą”, – sakė 34 metų prie minios prisijungęs prekybininkas Rashidas Akbaras.
Dar apie 10 000 žmonių žygiavo per didžiausią Pakistano miestą Karačį po penktadienio maldų. Eitynės buvo surengtos kaip ceremonija pranašo gimtadieniui pažymėti, tačiau minia buvo kupina pykčio Prancūzijai.
Ministras Pirmininkas Imranas Khanas apkaltino Makroną islamo užpuolimu ir paragino islamo šalis kovoti su ,esą, augančia islamofobija Europos šalyse.
Kaimyniniame Afganistane taip pat vyko nedideli protestai, kuomet vakariniame Herato mieste tūkstančiai šaukė „Mirtis Prancūzijai! Mirtis Makronui!“.
Irano aukščiausiasis lyderis Ayatollah Ali Khamenas pavadino Makrono nuomonę “kvailu aktu” ir “įžeidimu” tiems, kurie už jį balsavo.
Anksčiau šią savaitę Dakoje prieš Prancūziją vykusioje demonstracijoje dalyvavo daugiau nei 40 000 žmonių, o šalies ambasadai buvo suteiktas papildomas saugumas.
Indijos, šalies, kurios vyriausybė tvirtai rėmė Makroną, musulmonų mažumos bendruomenės lyderiai paragino savo vyriausybę boikotuoti prancūziškas prekes.
