Dainininkės Beyonce drabužių linija, Ivy Park, kurią ji išleido kartu su Top Shop kompanija, pakliuvo į skandalą. Panašu, jog prekinio ženklo pagrindinis tikslas „garbinti kiekvieną moterį ir kūną, kuriame ji gyvena, visada siekiant tobulėjimo“ visiškai neatspindi realybės. Garsios pop muzikos atlikėjos prekinis ženklas, panašu, aukština tik vakarų pasaulio moteris, visiškai nusigręždamas nuo Pietų Azijos valstybių, kuriuose yra gaminami drabužiai.
Britų bulvarinis laikraštis atskleidė, kokiomis sąlygomis dirba Šri Lankos moterys, gaminančios Ivy Park drabužius. Gyvendamos ankštomis sąlygomis, moterys maudosi bendruose dušuose, neturi virtuvių, joms nėra suteikiama laisvė, negana to moterys yra varžomos komendanto valandos ir neturi teisės į bendrystę, o vergaudamos uždirba tik 64 centus per valandą. Tai yra įprastos mados industrijos darbo sąlygos, kuriomis dirba moteriškos lyties atstovės tokiose šalyse kaip Bangladešas ir Šri Lanka, kur nėra reglamentų, apsaugojančių žmones nuo vergiško darbo.
Išaiškinus, kaip dirba Ivy Park prekinis ženklas, niekas nepasikeitė. Oficialiame atsakyme į skandalą įmonė teigia, jog jie tikisi, kad tiekėjai parodys tinkamą elgesį, tačiau jie negali užtikrinti, kad su juodą darbą dirbančiais žmonėmis bus elgiamasi padoriai. Ivy Park begėdiškai teigia besididžiuojanti savo ilgalaikėmis pastangomis rengiant gamyklos inspekcijas ir auditus, iš kurių, panašu, nėra jokios naudos.
Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau toks didelių mados įmonių elgesys nėra naujas. Daugelis jų bando nuo savęs numesti atsakomybę teigdami, jog jie stengiasi ir deda visas savo viltis į tiekėjus.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Žmonės yra nepatenkinti tokiu stambių prekinių ženklų poelgiu. Įmonės, siekdamos kuo pigiau pagaminti produktą, naudojasi pigia darbo jėga, kurią gauna Pietų Azijos šalyse, taip skatindamos vergovę, kuri, Beyonce kompanijos atveju, visiškai prieštarauja jų tikslui. Prekinis ženklas įrodinėja siekiantis padrąsinti ir įkvėpti visas pasaulio moteris, tačiau sprendimas naudotis pigia darbo jėga Pietų Azijos šalyse puikiai įrodo, kad visa ši kampanija iš tikrųjų yra orientuota tik į vakarų pasaulio moteris, kurios tik perka jau pagamintą produkciją. Paprasti žodžiai „siekiame būti geresniais“ yra beverčiai, jeigu nėra imamasi jokių konkrečių veiksmų, kad situacija pasikeistų. O šiuo atveju ji gali pasikeisti tik vienu atveju: atsisakant senojo tiekėjo paslaugų ir ieškant geresnio, saugesnio ir žmogiškesnio būdo pagaminti drabužius.
