Tiems, kurie nėra susipažinę su Vokietijos istorija, naujosios „Netflix“ serijos seriale „Barbarai“ gali pasirodyti ne itin provokuojančios. Istorinis epas, primenantis ilgus amžius trukusią istoriją seriale „Vikingai“, sutelktas į kaimo gyventojų gentį, kuri bandė išgyventi miškingame dabartinės šiaurės Vokietijos regione. Grubūs jos veikėjai smarkiai susiduria su konkuruojančiomis gentimis ir, svarbiausia, su romėnų jėgomis, kurios kontroliuoja teritoriją.
Spalio 23 d. filmų platformoje „Netflix“ buvo išleistas naujas vokiečių serialas „Barbarai“ (Barbarians). Kino juosta nufilmuota bendradarbiaujant su pagrindine Prancūzijos kino studija „Gaumont“. „Barbarai“ nukelia žiūrovą į romėnų laikus šiauriniuose Europos regionuose, kuriuos dabar vadiname Vokietija.
Serialo siužetas sukasi apie kerštą ir išdavystę
„Barbarai“ vaizduoja Teutoburgo miško mūšį, kuris jau nuo seno buvo vokiečių nacionalistų, įskaitant nacius, mitingas. 9-ti metai po Kr. Germanų tautose dramatizuojami įvykiai, vedę į Teutoburgo miško mūšį, kuriame germanų gentys susidūrė su trim Romos imperijos legionais. Istorikai šį mūšį vertinama kaip pagrindinį, nes jis sustabdė romėnų plėtrą į šiaurės Europą. Vis dėlto seriale kalbama apie trijų germanų vaikų, kurie buvo išsiskyrę per romėnų okupaciją, ir kurie vėl susiranda vienas kitą po daugelio metų. Vyksta konfliktai, žiaurios kovos su kardais, kruvini mūšio laivai, folkloro mitologija ir meilės intrigos, kurios tikrai patiks serialų „Sostų žaidimas” ir „Vikingai“ gerbėjams. Ši istorinė serija yra keršto ir išdavysčių kupina istorija.
Vokiečių gentys yra taip susiskaldžiusios, kad net ir vienos genties viduje niekada nežinoma, kas bus ištikimas vadui, ir kas lengvai išduos visą gentį savo naudai. Tai ir yra pagrindinė serialo tema: kuo tu gali pasitikėti? Atrodo, kad seriale pasitikėjimas yra silpnybė, nes jis apakina potencialią išdavystę. Šioje aplinkoje yra trys draugai, kurie sudarė paktą turėti vienas kito nugarą, bet ar jie sulaužys šį paktą, kai bus vyresni?
„Barbarai“ yra puikus serialas, atskleidžiantis svarbiausią istorinį įvykį Europoje per įtraukiančią meilės, draugystės, išdavysčių ir keršto istoriją. Po šešių epizodų, kurie baigsis ant lemties skardžio, žiūrovams tikrai bus smalsu, kas bus toliau – kitame serialo sezone.
Amžina nacionalizmo tema Vokietijos istorijoje
Vokietijos nacionalistai, įskaitant ir nacius, mūšį naudojo kaip ideologinį susikaupimo tašką – tariamą pamatinį vokiečių civilizacijos momentą ir savo aukštesnės kilmės bei kovos įgūdžių įrodymą. Seriale pagrindinis personažas yra Arminijus – tai neišgalvota asmenybė – germanų karvedys ir didvyris, 9 mūsų eros metais Teutoburgo miške nugalėjęs tris romėnų legionus ir išlaisvinęs germanus (tuometinę cheruskų gentį) nuo romėnų valdžios. Iki šios dienos mūšis ir genčių kovos vadovas Arminijus tebėra įkvėpimo šaltiniu kraštutinių dešiniųjų ekstremistams, kurie reguliariai vykdo piligrimines keliones į susijusias vietas.
Pirmasis istorinis vokiečių projektas
„Babarians“ yra pirmoji istorinė „Netflix“ vokiečių serija ir pirmasis „Netflix“ projektas iš Prancūzijos bendrovės „Gaumont SA“ dukterinės įmonės „Gaumont GmbH“. Kino studija „Gaumont” anksčiau dirbo su „Netflix“, kurdama tokius kūrinius kaip „Narcos“ ir „Hannibal“, tačiau „Babarians“ yra pirmasis vokiečių pradėtas projektas. Kadangi tai vokiečių serialas, dauguma dalyvių yra iš Vokietijos, pagrindinius vaidmenis atliko Davidas Schütteris bei Bernhardas Shützas. Serialo filmavimas vyko Vengrijoje.
„Barbarai“ pasirodo padidėjusio Vokietijos susidomėjimo tuo laikotarpiu akimirką
Simboliškas sutapimas, jog serialas „Barbarai“ atvyksta į Vokietijos žiūrovų ekranus labai tinkamu laiku – sutampant su garsiąja nauja archeologinių radinių paroda „Germanų gentys“ Jameso Simon galerijoje, Berlyne (bus eksponuojama iki kovo pabaigos). Per du dešimtmečius archeologinių ir istorinių tyrimų metu vyko karštos diskusijos apie germaniško termino vartojimą. Parodos organizatoriai nusprendė ja pasinaudoti, nes, kaip rašo archeologas Michaelas Schmauderis: „kai kurių terminų negalima praleisti iš bendrinio kalbinio vartojimo ir sąmoningumo“.
Berlyno muziejų saloje, Jameso-Simono-Galerie ir Neueso muziejuje, dabar pateikiami abu: mitas ir, kiek galima suvokti, istorinė tikrovė. Taigi, paroda aiškiai atskleidžia muziejaus lankytojams, jog problemos prasideda nuo pavadinimo: niekada nebuvo germanų tautos, ją išrado romėnai. Šis terminas siekia Cezarį, kuris savo karo pranešime „De bello Gallico“ visas gentis, esančias Reino dešinėje, vadino teutonais. Istorikas Tacitas vėliau knygoje „Germania“ išsamiai aprašė ten buvusių žmonių manieras ir papročius. Tačiau Cezaris ir Tacitas daug ką pasakė tik iš nuogirdų.
Patys vadinamieji teutonai nepaliko palyginamų tekstų – istorografijos jie nedarė. Jų runų raštas, iš kurio tikriausiai III amžiuje atsirado abėcėlė su 24 simboliais, daugiausia buvo naudojama kasdieniam bendravimui. Serialas „Barbarai“ pasirodo padidėjusio Vokietijos susidomėjimo tuo laikotarpiu akimirką. Tiek „Barbarai“ kūrėjai, tiek parodos kuratoriai susidūrė su dilema, kaip vaizduoti laikotarpį plačiai auditorijai, neduodant deguonies ekstremistams.
