Visi žinome, kad mūsų priešistoriniai protėviai buvo medžiotojai ir rinkėjai. Vyrai medžiodavo laukinius žvėris, o moterys rinkdavo valgomus augalus – bent taip nusako priimta istorija. Naujas straipsnis paskelbtas „Science Advance“ paneigia šį pripažintą darbo pasidalijimą pagal lytį.
2018 m. antropologų grupė aptiko svarbų 9000 m. senumo kapą Wilamaya Patjxa, Peru Andų teritorijoje. Po kelerių metų tyrimų, mokslininkai paskelbė svarbias detales apie atrastą nepakartojamą priešistorinį individą: paauglę merginą, didelių žvėrių medžiotoją. Straipsnyje teigiama, kad tai toli gražu ne anomalija, ši antikinė mergina galėjo būti labiau įprasta nei kaip seniau manė antropologai.
Tyrėjai atrado jau suyrusius jaunos merginos palaikus. Tačiau kaulų fragmentų tyrimai parodė, kad ji gyveno ir mirė priešistoriniame laikotarpyje, vadinamu ankstyvuoju holocenu. Kiti tyrimai užtikrino ,kad palaikai yra merginos kuri valgė mėsą. Merginos dieta aiški, nes jos palaidojimo vietoje buvo akmeninių sviedinių ir įrankių doroti mėsai. Panašu, kad šis medžiotojo įrankių rinkinys buvo įdėtas į kapą tikslingai. Ši jauna mergina – manoma apie 17 ar 19 metų – akivaizdžiai buvo medžiotoja galėjusi parūpinti mėsa, kurią pati vartojo. Šalia rastas kitas medžiotojas, apie 25 ar 30 metų vyras. Jie abu galimai medžiojo gyvūnus, pavyzdžiui vikunijas, kurios iki šios dienos gyvena Anduose. Šie du asmenys yra iš seniausių medžiotojų kapaviečių atrastų Amerikoje.
Tyrėjai, nors ir nudžiugę savo atradimu, nenorėjo daryti išvadų, kad Wilamaya Patjxa mergina yra tipiška priešistorinėms medžiotojų-rinkėjų tradicijoms. Vadovaujant antropologui Randalui Haasui iš Kalifornijos-Daviso universiteto, komanda ieškojo tarp 429 įrašų apie 107 kapavietes Amerikoje susijusias su vėlyvuoju pleistocenu ir ankstyvuoju holocenu. Iš viso 27 palaidoti asmenys buvo aiškiai identifikuoti kaip medžiotojai. 16 buvo vyrai, o 11 – moterys. Tyrėjai padarė išvadą: „mėginio užteko garantuoti išvadą, kad moterų įsitraukimas į didėlių žvėrių medžioklę greičiausiai buvo neįprastas – didesnis nei etnografinių medžiotojų rinkėjų ir dabartinės visuomenės dalyvavimo pėdsakas.“
Trumpai tariant, per tūkstančius metų, lyčių darbų pasiskirstymas pasikeitė. Be to, šiuolaikiniai šališkumai galėjo turėti įtakos priešistorinių moterų fiksavimui ir tyrimams; galbūt kai kuriuos senovės medžiotojos istoriniuose įrašuose buvo neteisingai pažymėtos ar tiesiog nepaisytos.
Tyrėjai atrado priešistorinės paauglės kapavietę Andų kalnuose – ji buvo medžiotoja.
Apžiūrėjus kitus laidojimo įrašus, komanda atrado, kad moterys medžiotojos sudarė 11 iš 27 žinomų medžiotojų kapaviečių vėlyvajame pleistocene ir ankstyvajame holocene.
Tai parodo, kad priešistorinių medžiotojų ir rinkėjų pasiskirstymas pagal lytį buvo labiau nešališkas nei manė dauguma.
