Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlyti pakeitimai antrajai pensijų pakopai yra nepakankami ir „kosmetiniai”. Pasak jos, tinkamai nepaliestos nė viena iš kritikų – nei automatinis įtraukimas, nei per trumpas periodas, kurio metu galima atsisakyti įtraukimo.
„Aš manau, kad nesąžininga visų gyventojų atžvilgiu teikti tokius kosmetinius pasiūlymus, kurie iš esmės nieko nereiškia. Tarsi toks bandymas įtikti visuomenei, kad kažkas yra daroma, bet iš esmės nedaroma“, – antradienį Trišalės tarybos posėdžio metu tvirtino I. Ruginienė.
Taip pat LPSK pirmininkė nepritaria ir SADM atstovų teiginiui, kad tolimesni svarstymai bus nulemti Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl Seimo narių pateikto prašymo: ištirti ar nenumatyta dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime neprieštarauja Konstitucijai.
„Iš esmės Konstitucinis Teismas šiuo klausimu nieko nereiškia. Tai ne politinis, o teisingumo sprendimas“, – teigė ji.
I. Ruginienė paminėjo, kad antrojoje pensijų pakopoje turi būti visiškai atsisakyta automatinio įtraukimo arba atsisakymo laikas turi būti dar labiau prailgintas. Taip pat, anot jos, SADM nepalietė problemų dėl mokėjimo atostogų ir pinigų paveldėjimo.
„Automatinio įtraukimo turėjome atsisakyti, jį įvesti yra klaida. Tai turėtų būti kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Tuo labiau, kad mes automatiškai įtraukiame žmones ir duodame tik nedaug laiko atsisakyti“, – tvirtino I. Ruginienė.
„Kodėl atostogos yra tik dvylika mėnesių? Kodėl pats žmogus negali reguliuoti pagal tai ar jis nori atsisakyti mokėjimo? Dėl paveldėjimo yra likę įvairių problemų“, – pridūrė ji.
SADM pasiūlymui nepritarė ir profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Ričardas Garuolis ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas. Jie teigia, kad dabarinė antrosios pakopos pensijų sistema yra „korupcinė”, kadangi pensijos kaupiamos per fondus, o ne mokant įmokas „Sodrai“.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovkis mano, kad ribotas pensijų sistemos keitimas yra „buvimas teisingame kelyje“. Anot jo, svarbu, kad pokyčiai pensijų sistemoje būtų daromi neįvedant nestabilumo.
„Iš tikrųjų geras dalykas, kad Vyriausybė pasirinko tokį protingą ir nerevoliucinį keitimą ir atliepiantys diskusijas ir turbūt protingi keitimai yra. Tuo pačiu įskaitant tai, kad yra noras pasitikrinti Konstituciniame Teisme, tas įtampos nuėmimas tikriausiai parodo, kad esame teisingame kelyje“, – aiškino A. Romanovskis.
„Tie pasiūlymai nėra revoliuciniai ir nėra tokie bauginantys, kad galėtų įvesti pensijų sistemoje nestabilumą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad kovo viduryje SADM pristatė planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje. Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį. Dėl šių ir kitų antrosios pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.
SADM palaiko ir opozicijos iniciatyvą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos Seimo opozicija kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ministerija pažymi, kad palaiko šią opozicijos inciatyvą dėl antrosios pensijų pakopos sprendimų, kurie buvo priimti ankstesniais metais.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas antrosios pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę antros pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys antroje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
