Finansų ministerija (FM) parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
„Dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių finansų sektoriuje, siūlome laikiną solidarumo įnašą, kurio pajamos būtų nukreiptos taip pat laikinai išaugusiems krašto apsaugos poreikiams dengti“ – ketvirtadienį žurnalistams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pirmąkart LB ir FM augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
„Susiformavus išskirtinėms aplinkybėms, kurios susidarė dėl perteklinio likvidumo, kuris iki šiol nebūdavo toks, ir dėl to, kad išskirtinai keliamos palūkanų normos (…) matome, kad prognozuojami bankų, kredito įstaigų pelnai ateinančius kelerius metus yra išskirtinai dideli“, – kalbėjo G. Skaistė.
Pasak ministrės, laikinasis mokestis būtų taikomas dvejus metus. Jį mokėtų kredito įstaigos ir filialai, kuriuose laikomų Lietuvos klientų indėlių lėšų suma būtų ne mažesnė nei 400 mln. eurų – arba 1 proc. šalies gyventojų indėlių rinkos.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas.
Pasak ministrės, įnašas būtų renkamas 2023–2024 metais. Viliamasi jį pradėti rinkti nuo antrojo metų ketvirčio, iki tol jį suderinus, priėmus Vyriausybėje ir sėkmingai apsvarsčius Seime.
„Tikimės, kad Seimas priims, atsižvelgdamas į finansavimo (krašto apsaugai – ELTA) poreikius“, – sakė G. Skaistė.
G. Skaistė sako, kad iš įnašo, preliminariomis prognozėmis, būtų galima surinkti 510 mln. eurų, reikalingų 26 suplanuotiems konkretiems gynybos projektams. Iš viso, šiems karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektams finansuoti, reikėtų 963 mln. eurų, pažymi ministrė.
„Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą yra padidėjusi geopolitinė įtampa ir turime poreikį investuoti daugiau į krašto saugumą, infrastruktūrą, kuri reikalinga mūsų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje“, – teigė ministrė.
FM projekte aiškina, kad laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos.
„Prasidėjus koronaviruso pandemijai, valstybės skirdamos beprecedentę paramą ėmėsi ekonomikos skatinimo ir amortizavimo priemonių. Tai ne tik didino likvidumo lygį finansų sistemoje, bet ir mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų“, – aiškina ministerija.
Diskusijos ką daryti su išaugusiais komerciniais bankų pelnais įsižiebė vasarį
ELTA primena, kad dar vasario pradžioje G. Šimkus akcentavo, jog dėl pastaraisiais metais fiksuoto itin didelio bankų likvidumo bei Europos Centrinio Banko keliamų palūkanų normų (dėl ko išaugo tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR), bankų sektoriuje susidarė „išskirtinės aplinkybės“.
Anot LB, bankų likvidumas yra perteklinis, o tai jiems generuoja perteklinę grąžą. Centrinė šalies finansų institucija pažymi, jog išaugusios palūkanų normos buvo labai greitai perkeltos paskolų gavėjams, tačiau indėlių palūkanos kilo gerokai lėčiau.
G. Skaistės teigimu, šiemet bankų pelnai galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų, kuomet „normaliais laikais“ būdavo apie 300 mln. eurų.
Vasarį LB pateikė pirminius savo pasiūlymus, visų pirma – įvesti bankams laikiną papildomą mokestį.
Kartu bankai paraginti „socialiai atsakingai“ formuoti savo kainodarą.
G. Skaistė yra užsiminusi, jog pajamas iš vadinamojo „solidarumo įnašo“ – laikino bankų apmokestinimo – būtų galima skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Logišku šį sprendimą yra pavadinusi prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Krašto apsaugos ministerija Eltai yra komentavusi, kad iš tokio mokesčio gautas lėšas panaudotų prioritetinėms krašto apsaugos sritims – kariuomenės kovinės galios ir karių apsaugos didinimui, sąjungininkų pajėgų infrastruktūros kūrimui.
Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė savo ruožtu vasarį kalbėjo, esą dar anksti matyti, ar bankai šiemet išties gali uždirbti iki 1 mlrd. eurų. Kartu ji pažymi, kad bankai yra „savo skaidrumo įkaitai“, esą bankų pelnai auga panašiai kaip ir kitų verslo sričių, tačiau būtent bankų sektorius yra taip išskiriamas visuomenės ir institucijų, nes veikia skaidriai.
Tuo metu socialdemokratų parlamentarai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė yra registravę siūlymą įvesti papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, jei jų pelnas viršija 2 milijonus eurų, padidinti iki 15 proc. Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas, tad pataisų priėmimo atveju jis padidėtų iki 30 proc.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
