COVID-19 pandemijai plintant visame pasaulyje ir vyriausybėms imantis skubių priemonių užkirsti kelią susirgimams, Švedija turėjo, atrodytų, sušvelnintą požiūrį ir įvedė tik lengvus kasdienio gyvenimo apribojimus. Didesni susibūrimai buvo uždrausti ir universitetai uždaryti, tačiau mokyklos liko atviros jauniems vaikams, o restoranai ir barai buvo nuolat atviri lankytojams. Daugelis nuo pat pandemijos paskelbimo pradžios kritikavo Švedijos požiūrį ir naudojamas priemones prieš COVID-19, taip pat anksti kritikavo ir šalies tyrėjai, kurie teigė, kad bandymas sukurti „bandos imunitetą” turėjo mažai palaikymo. Tačiau valdžia neigė, kad bandos imuniteto siekimas buvo jų tikslas.
Čia nebuvo griežto karantino. Visame pasaulyje plito barų ir restoranų nuotraukos su užkimštomis lauko sėdimomis vietomis ir ilgomis eilėmis į ledų kioskus prie kranto, ir vis dėlto yra mitas, kad gyvenimas čia tęsiasi „kaip įprasta“. Nepaisant to, duomenys rodo, kad didžioji dauguma gyventojų pasirinko savanorišką socialinį atsiribojimą. Švedijos sprendimas palikti didesnę visuomenės dalį atvirą labiau nei kitur Europoje atsirado po to, kai epidemiologo Anderso Tegnello komanda panaudojo simuliacijas, kurios numatė mažesnį viruso poveikį gyventojų skaičiui palyginti su kitais mokslininkų tyrimais.
Aukščiausias Švedijos mokslininkas pripažįsta, kad atsakas į virusą buvo per silpnas. Iki šiol dauguma švedų rėmė savo šalies požiūrį į COVID-19 pandemiją. Deja, žuvusiųjų skaičius įtraukė Švediją į labiausiai nukentėjusių šalių gretas ir žmonės praranda savo užtikrintumą. Ministras Stefan Lofven teigė, kad Švedijos viruso apribojimo strategijos kai kurios dalys buvo teisingos, pavyzdžiui, dėl to, kad sveikatos priežiūros sistema nebuvo perkrauta, tačiau „tuo pačiu turime pripažinti, kad dalis apie ligos plitimą tarp senjorų globos namų, akivaizdu, kad neveikė, nes turime per daug mirusių vyresnio amžiaus žmonių “.
CNN paskelbtame pranešime nustatyta, kad globos namuose mirę žmonės sudarė beveik pusę visos šalies mirčių skaičiaus. Daug sielvartaujančių šeimų teigė, kad jų artimieji niekada negavo jokio gydymo, nepaisant to, kad šalis pasisakė, kad svarbiausias prioritetas yra apsaugoti rizikos grupes. Švedija uždraudė apsilankymus globos namuose nuo kovo 31 d. Tačiau, kaip ir daugelyje Europos šalių, artimieji, darbuotojai yra susirūpinę, kad apsauginiai drabužiai ir priemonės atvyko per vėlai ir kad kai kurie darbuotojai krizės pradžioje galėjo eiti į darbą nepaisydami „Covid-19“ simptomų. Nuo tokios epidemijos pradžios, pradėjo virusas plisti sparčiau.
„Mes žinojome, kad ši grupė yra labai trapi ir kad užsikrėtę gausime daug mirčių. Bet mes nežinojome, kad liga užklups taip lengvai ir kad plitimas bus toks didelis”, – sakė vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnelis. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jis pakartojo: „Mes vis dar manome, kad mūsų strategija yra gera. Tačiau visada ja galima patobulinti, ypač žiūrint atgal.“
Jis reagavo į pranešimus apie ankstesniame interviu Švedijos radijui pateiktus komentarus, kurie buvo plačiai aiškinami kaip prisipažinimas dėl nesėkmės. „Jei mes susidurtume su ta pačia liga, atsižvelgiant į tai, ką tiksliai apie ją žinome šiandien, manau, kad padarytume išvadą veikti kažkur tarp Švedijos ir to, ką padarė kitas pasaulis“, – tame interviu teigė Tegnell.
Birželio 15 d. Švedijoje užregistruota 4874 mirties nuo COVID-19 atvejai, palyginti su 597 Danijoje ir 242 Norvegijoje. Švedijoje mirčių rodiklis nuo COVID-19, yra vienas didžiausių pasaulyje- per 100 000 gyventojų miršta 47,86, t.y. maždaug 5-10 kartų daugiau nei kaimynai Skandinavijoje.
„Per daug žmonių miršta“, – sako Claudia Hanson, epidemiologė, įsikūrusi didžiausioje Švedijos medicinos tyrimų įstaigoje „Karolinska Institutet“. Ji kritikuoja vyriausybės požiūrį ir tvirtina, kad daugiau visuomenės turėjo būti laikinai uždaryta kovo mėnesį, kol valdininkai vertino situaciją. Tokios pačios nuomonės ir daktaras Hansonas kuris yra tarp 22 mokslininkų, praėjusią savaitę pirmaujančioje Švedijos dienraštyje parašęs smerkiantį tekstą, teigdamas, kad „valdininkai be talentų“ buvo paskirti atsakingais už sprendimų priėmimą.
Paklaustas apie požiūrį Švedijoje, buvęs UK vyriausybės patarėjas profesorius Neilas Fergusonas teigė,- „didžiausia pagarba yra ten esantiems mokslininkams“, kurie „padarė kitokią politinę išvadą, bet iš tikrųjų remiasi gana panašiu mokslu“. Jis pridūrė: „Jie pateikia argumentą, kad šalims bus labai sunku iš tikrųjų sustabdyti antrąsias bangas… Nesutinku su tuo, bet moksliškai jie nėra taip toli nuo bet kurios pasaulio šalies mokslininkų“.
Profesorius Fergusonas teigė, kad Švedija vis dėlto nemato tokių mirties atvejų mažėjimo kokias mato dauguma Europos šalių. „Tačiau nepaisant to, įdomu tai, kad priėmus politiką, kuri visiškai nenori tinkamai izoliuotis, jie nuėjo gana ilgą kelią, kad pasiektų tą patį efektą“.
Tai, kas bus toliau Švedijoje, gali priklausyti nuo žmonių, kurie tęsia socialinį atsiribojimą.
