Nors startuolių kūrimas kai kam gali asocijuotis su jaunimo noru „pažaisti“ verslą, tačiau toli gražu taip nėra. Kalifornijos Silicio slėnyje sėkmingų startuolių kūrėjų amžius yra apie 45-47 metai, tuo tarpu Lietuvos startuolių kūrėjai yra apytiksliai visu dešimtmečiu jaunesni.
Statistiką, kad Lietuvoje vidutiniai investicijos gavėjai yra ne ką tik studijas baigę ar dar studijuojantys, o subrendę, nebe pirmą verslą kuriantys verslininkai, patvirtina ir į startuolius investuojančio Koinvesticinio fondo duomenys.
„Jei reikėtų apibrėžti Lietuvos verslininko, kurį domina rizikos kapitalo pritraukimas, portretą, tai būtų jaunas maždaug 35 metų asmuo. Jis turi idėją ir yra didelis optimistas. Atvejų, kuomet paskola nuosavam verslui buvo susirenkama iš artimųjų ar draugų, – mažėja. Atsirado aiškus supratimas, kad jei nori sukurti kažką didelio, asmeninių santaupų nepakaks, nes pradinės investicijos gali siekti šimtus tūkstančių eurų“, – sako Koinvesticinio fondo vadovė Viktorija Vaitkevičienė.
Saikingo entuziazmo pamokos
Daugiau nei 28 mln. eurų dydžio fondo vadovė neigia mitą, kad pripažinimo rinkoje gali sulaukti tik unikali idėja: rinkos pionierių klaidas ištaisę ir idėjas patobulinę verslai taip pat gali tapti ne mažiau sėkmingi. Vis dėlto, bene didžiausiu iššūkiu mūsų šalies verslininkams tampa suvaldyti savo pačių optimizmą.
„Optimizmas yra neabejotinai geras bruožas, bet ne skaičiuojant finansus. Mažiau verslo patirties turintys ar tiesiog besąlygiškai savo idėja tikintys verslininkai savo projektą linkę pervertinti net ir pesimistiniame verslo plano scenarijuje“, – teigia V. Vaitkevičienė.
Viktorija Vaitkevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Jos teigimu, kur kas daugiau patirties turintys investuotojai, o kartu ir mentoriai, verslininko entuziazmą geba paskirstyti optimaliai, pirmiausiai palaikydami ir pagelbėdami pradiniuose etapuose, kurių metu gali strigti administracinės procedūros, trikti gamyba ir kilti kitokių nenumatytų trukdžių.
„Laipsniškas ėjimas nuo vieno etapo prie kito padeda išvengti klaidų, maksimaliai anksti pasitaisyti ir pakoreguoti procesus. Ypač sunku yra pradiniuose verslo etapuose, todėl reikia nusiteikti, kad darbas bus intensyvus. Labai svarbu teisingai susiplanuoti tolesnius žingsnius ir neskubėti“, – sako fondo vadovė.
Investuotojai į naują verslą, žinodami apie būdingą perdėtą jaunųjų verslininkų optimizmą, palankiau vertina komandas, turinčias patirties, nes jos geba išnaudoti ir užsidegimą, ir sukauptas praktines žinias. Skaičiuojama, kad sėkmingus startuolius Silicio slėnyje įkūrusių verslininkų amžius svyruoja apie 45-47 metus, todėl akivaizdu, kodėl ir JAV, ir Lietuvoje šiek tiek brandesnis amžius pradedant kurti verslą yra ne trūkumas, o greičiau privalumas.
Socialinio burbulo spąstai
Kitas svarbus niuansas steigiant naują verslą ar kilus verslo idėjai, kuris dažnai neįvertinamas, – neužsidaryti savo socialiniame burbule ir nevertinti idėjos tik pagal tai, kad prekė ar paslauga atrodo reikalinga pačiam sumanytojui ir jo artimai aplinkai.
„Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos startuolių ekosistemoje savo populiarumą ir toliau išlaiko įvairios mobiliosios programėlės, o nauja stipri tendencija – ir pasaulį, ir Lietuvą apėmęs sveikatingumo bumas ir su juo susijusios prekės bei paslaugos. Todėl gali atrodyti, kad būtent tokie verslai, kurie remiasi asmeniniais poreikiais ir yra įvertinti artimųjų, turės ateitį. Tačiau artimiausia aplinka šiuo atveju nėra pats tiksliausias indikatorius, nes galimų klientų laukas yra daug platesnis. Be to, rinkos ištyrimas padeda išsiaiškinti, ar idėja apskritai yra gyvybinga ir koks jos potencialas. Jei idėjos sumanytojas sprendžia pagal save ar tik išsako prielaidas apie idėjos reikalingumą, visiems akivaizdu, kad namų darbai neatlikti“, – sako V. Vaitkevičienė.
© Vilmanto Ramono nuotr. / KlaipėdosZinios.lt
Su daugiau kaip 100-u juridinių bei fizinių verslo angelų bei rizikos kapitalo fondais dirbantis Koinvesticinis fondas yra investavęs į 8-is projektus, tarp jų į naujos kartos kokteilių trintuvą, pigių tarptautinių skambučių, technologijų bei sveikų užkandžių gamybos startuolius.
Susidomėjimas investicijomis nuolat auga, todėl nuo šių metų rugpjūčio Koinvesticinis fondas pradėjo įgyvendinti papildomą finansinę priemonę „Koinvesticinis fondas susisiekimui“, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo, ir pagal kurią įmonės bei privatūs investuotojai, kurie nori investuoti į įmonę, kuriančią mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją, gali kreiptis į Koinvesticinį fondą dėl bendrų investicijų.
