Vilniaus „Kino pavasario“ festivalį atidariusi Sebastian Lelio drama neabejotinai nusipelnė visų tarptautinių liaupsių.
Festivalio atidaryme kalbėjęs kino kritikas Gediminas Jankauskas pripažino, jog trumpai nupasakojant filmo fabulą, gali pasirodyti, kad tai meksikietiška muilo opera, bet peržiūrėjus juostą, pasidaro nenuginčijamai aišku, jog filmas tiesiog spinduliuoja pozityvumu. O ir festivalio direktorė Vida Ramaškienė patikino, kad būtent šio filmo bilietai yra entuziastingiausiai perkami žiūrovų.
Apie ką?
„Glorija“ komiška pusamžės, išsiskyrusios moters istorija. Užauginusi vaikus Glorija (Paulina Garcia) leidžia vakarus bare, linksminasi, laisvai bendrauja su savo amžiaus vyrais, kol susipažįsta su Rodolfo (Sergio Hernandez). Pora akimirksniu pajunta trauką, pradeda kartu leisti laiką. Tai ir būtų laiminga dviejų žmonių garbiame amžiuje pradėjusių antrą gyvenimą istorija, tačiau praeities šešėliai vis randa būdą įsiterpti į poros santykius.
Kaip ir kas?
„Glorija“ piešia neįprastą moters portretą. Pirmiausia dėl to, jog ženkliai peržengia holivudinį vaizduojamo pagrindinio charakterio amžių, antra – todėl, kad tokiai moteriai leidžia išlįsti iš namų šeimininkės parodijos rėmų. Glorija toli gražu ne pilka knygų klubo pelytė, ji – jausmų uraganas, seksuali bei savimi pasitikinti. Berlyno kino festivalyje Paulina Garcia buvo apdovanota „Sidabriniu lokiu“, kaip geriausia aktorė ir tikrai ne veltui, nes gal kiek statišką filmo siužetą neįkainojamai pagyvina įtikinamas aktorės pasirodymas. Vaidyba natūrali greičiausiai todėl, kad filmo scenarijus ir buvo parašytas būtent šiai aktorei. Teigiama, jog režisierius turėjo idėją apie tai, kad antrinį charakterį norėtų paversti protagonistu, pagrindiniu herojumi ir atvaizduoti jo istoriją. Apie projekto planus sužinojusi aktorė nedelsdama sutiko prisijungti ir tik tada prasidėjo tikrasis scenarijaus rašymas. „Aš visada sakau: „Joks personažas neegzistuoja, kol nepasirodo aktorius. Aš asmeniškai negaliu jų atskirti: aš esu Glorija ir Glorija yra dalelė manęs“, – apie sukurtą personažą pasakoja aktorė.
Kino filmo „Glorija“ kadras
Abu istorijos personažai labai skirtingi: Gloria nepriklausoma nuo buvusio vyro ir vaikų, kartais desperatiškai siekia jų dėmesio, kai tuo tarpu Rodolfas nors ir išsiskyręs vis dar išlaiko buvusią žmoną ir dvi dukteris bei niekaip nesugeba išsikovoti asmeninės laisvės. Nepaisant skirtumų pora gyvenimiškai ir natūraliai įsimyli, Rudolfo deklamuoja eiles, na, o Glorija besiklausydama mylimojo prisipažinimų alpsta kaip paauglė. Dar vienu filmo kabliuku tampa ir tai, kad porelė ne tik įsimyli, bet ir mylisi tiesiai prieš kameras, ne veltui filmo cenzas N-16. Meilės scenos aistringos, atviros, gal net šokiruojančios holivudiškais „six-pack’ais“ nuzulintoms akims. „Scenos, kurias buvo be galo sunku atlikti, tai sekso scenos, ne tik todėl, jog pats buvimas nuogam ir bandymas imituoti ryšį su kitu žmogumi yra sunkus, bet ir dėl to, kad buvimas nuogam gali virsti savotiška kauke: stengiesi įtraukti pilvuką, pasisukti estetiškesne pozicija. Sebastianas mums buvo labai artimas, jis sugebėjo paaiškinti, ko norėjo iš mūsų ir ką būtent tos intymios scenos turėjo transliuoti“, – teigia aktorė.
Kino filmo „Glorija“ kadras
„Mes beveik nenaudojome parašytų dialogų, filmas – tam tikra improvizacija, kalbant apie dialogus. Filmuojant pasitaikė daugybė atradimų, mažų kibirkščių, kurių tiesiog nebūtų buvę įmanoma parašyti ir suplanuoti. Geriausia tai, kad mes sugebėjome visus tuos dalykus užfiksuoti tam, kad sukurtume filmą, kuris tikiuosi yra gyvas“, – teigia režisierius. Tačiau faktas, kad filmas iš tiesų tikroviškas gali tapti tiek teigiamu, tiek neigiamu aspektu. Žiūrint atrodo, jog stebi tikrą žmonių gyvenimą, tikras emocijas bei išgyvenimus, tačiau tuo pat metu kirba klausimas: „Ar ne per daug ištęsta ta antraplanė istorija“? Nepaisant nepakartojamo aktorių darbo, sunku nesudvejoti ar filmas gali būti tempiamas tik įtikinamų dialogų, o gal neprošal būtų ir kokia intriga ar kulminacija.
Grįžtant prie pozityvumo – nors veiksmo gal ir ne per daugiausiai, filmas nenutrūkstamai išlaiko šiltą nuotaiką. Kartais net ir tragikomiškose situacijose norisi šypsotis ne tik dėl humoristinio pačios Glorijos charakterio, bet ir dėl nuolat skambančių itališkų ir ispaniškų melodijų.
Verdiktas 8/10
Veiksmo filmų ar įtemptų siužetų fanams gali pasirodyti kiek nuobodoka, tačiau ramių ir nuoširdžiai gyvenimiškų istorijų mėgėjams tikrai patiks. Vyresnė publika gal ras įkvėpimo, jaunesnė šiek tiek kitokios perspektyvos. Na, o Glorija, neabejotinai kitoks personažas – aistringa, laužanti standartus ir svarbiausia – nepriklausoma.
