Naujausių tyrimų duomenimis, 162 milijardieriai, įskaitant Facebook įkūrėją Marką Zuckerbergą ir Amazon vadovą Jeffą Bezosą, valdo tiek pat turto, kiek jo tenka skurdžiajai pasaulio gyventojų pusei. Ne pelno siekianti pasaulinė organizacija Oxfam šią situaciją apibūdino taip: milžiniški turtai yra griūvančios ekonomikos ženklas.
Pasaulyje šiuo metu yra 2153 milijardieriai, kurių turtas, vertinant bendrai, buvo didesnis nei 4,6 mlrd. žmonių. Tam, kad geriau įsivaizduotumėte situacijos rimtumą, leiskite jums pateikti vaizdingą palyginimą: jei kiekvieno žmogaus turtas būtų padalintas 100 dolerių kupiūromis ir sukrautas į krūvą, ant kurios turėtų atsisėsti, didžioji dalis žmonijos taip ir liktų ant kone plikų grindų. Vidutinės klasės atstovo, gyvenančio pasiturinčioje šalyje, krūva siektų įprastos kėdės aukštį, o štai 2 turtingiausi planetos žmonės atsisėdę pasiektų kosmosą.
Verta paminėti, kad ši kasmetinė Oxfam ataskaita yra paskelbiama būtent tuo metu, kai prasideda Pasaulio Ekonomikos Forumo susitikimas. Ironiška, tačiau pasaulio turtingieji, pasaulinių verslo įmonių vadovai į vieną iš Šveicarijos kalnų miestelių savo privačiais lėktuvais atvyksta spręsti pasaulinės skurdo ir nepritekliaus problemos. Šiųmetėje ataskaitoje pabrėžiama, jog kuo daugiau turto žmogus valdo, tuo jam yra lengviau didinti savo jau turimus pinigus. Geriausios galimybės investuoti, savaime suprantama, kliūva būtent turčiams, kurie gali sau leisti aplink save suburti geriausių savo sričių specialistų komandas, kurios atlieka didžiulį darbą investuojant ir auginant turtus. Nuo 2009-ųjų, t.y., per dešimtmetį, milijonierių turtai augo vidutiniškai po 7,4% kasmet, ir, panašu, šios tendencijos sėkmingai tęsis ir artimiausiais metais.
Kai kurie teigia, kad pavienių asmenų valdomi didžiuliai turtai, kurie kartais lenkia netgi kai kurių šalių BVP, yra tarsi tikra besipildanti amerikietiška svajonė, kadangi būtent JAV yra susitelkę daugiausia milijardierių – net 705. Taip pat verta pabrėžti, kad tik JAV šis skaičius pernai išaugo. Tačiau yra ir kita medalio pusė – dažnai minima, kad toks didžiulis turto sutelkto vienose rankose kiekis yra absurdiškas žinant, kokiomis sąlygomis gyvena milijardai skurstančiųjų.
© Maurizio Cattelan
Neretai kandžiai yra užsimenama ir apie būdus, kuriais milijardieriai susikrauna savo turtus: iš tėvų paveldėti šimtai milijonų ar gamyboje pasitelkiama pigi darbo jėga kelia daugelio žmonių nepasitenkinimą. Ataskaitoje pavadinimu Time to care (liet. Laikas rūpintis) dėmesys sutelktas į globos darbais užsiimančius asmenis: tai prižiūrimi ir slaugomi vaikai, sergantieji ir savimi nebegalintys pasirūpinti senjorai. Deja, tačiau šie darbai šiandien vis dar dažnai nėra laikomi tikru darbu, todėl skaičiuojama, kad kasdien pasaulyje moterys praleidžia 12,5 milijardo valandų neatlygintinai atlikdamos slaugos ar priežiūros darbus, kurie vertinami beveik 11 trilijonų JAV dolerių kasmet.
Pabrėžiama trečiosiose šalyse daugelį metų besitęsianti situacija, kurioje skurstančių valstybių moterys yra tarsi įkalintos: nevienoje Afrikos valstybėje moterys kasdien keletą valandų praleidžia pėsčiomis keliaudamos link vandens telkinių tam, kad galėtų šeimą aprūpinti geriamu vandeniu. Jaunos mergaitės neleidžiamos į mokyklas todėl, kad nuo mažens galėtų padėti savo mamoms, o šios savo ruožtu neturi tinkamų sąlygų išsilavinimui gauti. Situacija išsivysčiusiose šalyse palyginti žymiai geresnė, tačiau neretu atveju būtent motinos turi aukoti savo darbus ir karjeras tam, kad galėtų pasirūpinti sergančiais savo šeimos nariais.
Šia ataskaita ir pranešimu Oxfam siekia atkreipti dėmesį į visam pasauliui aktualias problemas ir siūlo keletą sprendimų, kurie padėtų bent šiek tiek sušvelninti situaciją ir leistų kiekvienam žmogui siekti geresnio gyvenimo. Siūloma teikti daugiau viešų ir laisvai prieinamų paslaugų, tokių kaip nemokama sveikatos priežiūra, vaikų priežiūra ir išsilavinimas. Taip pat kalbama apie progresinių mokesčių sistemą, kuri padėtų užkamšyti spragas, kurios šiandien leidžia daugeliui įmonių išvengti mokesčių mokėjimo, pvz., Amazon, kurios pelnas pernai siekė 11 milijardų JAV dolerių, nemokėjo jokio pajamų mokesčio.
